Finalinis akordas su Aidu Giniočiu
Liepos vakarai Marijampolėje neįsivaizduojami be dainuojamosios poezijos. Šią tradiciją vainikavo jubiliejinio, 15-ojo festivalio “Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ finalinis koncertas. Trečiadienio vakarą Poezijos parką sudrebino aktoriaus, režisieriaus ir pedagogo Aido Giniočio bei grupės “PlumBum“ pasirodymas.
Scenoje susipynė teatras, muzika, improvizacija ir subtilus humoras. Publika nebuvo tik pasyvi stebėtoja – kartu su atlikėjais dainavo gerai žinomas dainas ir negailėjo audringų aplodismentų. Tai buvo vakaras, patvirtinęs, kodėl šis festivalis yra vienas laukiamiausių vasaros renginių regione.
Penki nepamirštami vakarai
Šiemet festivalis klausytojams padovanojo net penkis muzikinius susitikimus. Keturi koncertai vyko jaukioje Marijampolės Poezijos parko aplinkoje, o vienas – išskirtinėje Kalvarijos sinagogų kiemelio erdvėje. Renginių cikle savo kūryba dalijosi Larisa Kalpokaitė, Aleksandras Makejevas, Živilė Mackevičiūtė, Paulius Vaicekauskas ir Vilija Radvilė, sukūrę nepamirštamą atmosferą dainuojamosios poezijos gerbėjams.
Nuo laužo kaimelyje iki regiono tradicijos
Festivalio sumanytojas Rimantas Lekeckas priminė kuklią renginio pradžią. Prieš penkiolika metų viskas prasidėjo nedideliame Vekeriotiškės kaime, renginiu pavadinimu “Vakaras prie laužo“. Tuomet žmonės rinkosi ne tik klausytis muzikos, bet ir kilniam tikslui – aukoti lėšų maestro Vytauto Kernagio gydymui. Per pusantro dešimtmečio festivalis išaugo į visam Suvalkijos kraštui svarbią kultūrinę tradiciją.
“Smagu, kad galime prisidėti prie šios idėjos puoselėjimo. Festivalis tapo neatsiejamu Marijampolės vasaros simboliu“, – džiaugėsi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis.
Tradicija, kvepianti vyšniomis
Kaip ir kasmet, festivalis baigėsi išskirtiniu ir simbolišku akcentu. Atsisveikinant su dar viena dainų ir poezijos fiesta, Marijampolės “Lions“ klubo nariai visus susirinkusiuosius vaišino vyšniomis. Ši graži tradicija kasmet primena apie festivalio pavadinimą ir sukuria šiltą bendrystės jausmą, palikdama saldų prisiminimą iki kitų metų.
