Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą per dieną patrina akis – pabudus ryte, pavargus nuo kompiuterio ekrano ar sudirgus dėl dulkių. Šis gestas atrodo natūralus ir suteikia trumpalaikį palengvėjimą, tačiau specialistai įspėja, kad jo kaina gali būti kur kas didesnė, nei manome. Reguliarus akių trynimas gali sukelti ne tik laikiną diskomfortą, bet ir negrįžtamus regėjimo sutrikimus.
Trumpalaikis palengvėjimas – ilgalaikė žala ragenai
Kiekvieną kartą, kai trinamas akies obuolys, jo paviršius patiria mechaninį spaudimą ir trintį. Labiausiai pažeidžiama ragena – skaidrus priekinis sluoksnis, atsakingas už šviesos laužimą ir aiškų matymą. Pasak oftalmologų, net ir švelnus trynimas gali sukelti mikroskopinius epitelio pažeidimus.
“Žmonės dažnai neįvertina pavojaus, manydami, kad patrynus akį nieko blogo nenutiks. Tačiau ragena yra itin jautri ir kiekvienas toks veiksmas palieka pėdsaką“, – aiškina gydytoja oftalmologė. Dėl šių pažeidimų gali atsirasti smulkūs įbrėžimai, uždegimas, ašarojimas ir padidėjęs jautrumas šviesai. Be to, ant pirštų esančios bakterijos ir virusai lengvai patenka ant akies paviršiaus, o tai gali sukelti konjunktyvitą.
Keratokonusas: kai ragena negrįžtamai keičia formą
Nors smulkūs pažeidimai dažniausiai sugyja, nuolatinis, metų metus trunkantis akių trynimas gali sukelti rimtą ligą – keratokonusą. Tai būklė, kai ragena palaipsniui plonėja ir iš normalios sferinės formos išsigaubia į kūgį. Dėl šios deformacijos regėjimas tampa neryškus, iškraipytas, o įprasti akiniai ar kontaktiniai lęšiai nebegali jo pakoreguoti.
“Keratokonusas dažniausiai diagnozuojamas žmonėms, turintiems įprotį chroniškai trinti akis. Ypač didelė rizika kyla alergiškiems asmenims, nes jie akis trina dažniau ir stipriau dėl nuolatinio niežulio“, – teigia specialistė. Ankstyvosiose stadijose ligos progresavimą galima sustabdyti specialia procedūra, tačiau vėlyvose stadijose gali prireikti net ragenos transplantacijos.
Raudonos dėmės – akies siunčiamas pavojaus signalas
Kartais žala matoma iš karto. Stipresnis ar staigesnis akių trynimas gali pažeisti trapias junginės kraujagysles, esančias akies baltyme. Dėl to atsiranda ryškiai raudona dėmė – subkonjunktyvinis kraujavimas. Nors vaizdas gali išgąsdinti, dažniausiai tokia kraujosruva nepavojinga ir išnyksta savaime per kelias savaites.
Vis dėlto, tai yra aiškus signalas, kad akiai buvo pritaikyta per didelė jėga. “Kai pacientas atvyksta su tokia kraujosruva, vienas pirmųjų klausimų būna, ar jis trynė akis. Beveik visada atsakymas yra teigiamas“, – patirtimi dalijasi oftalmologė.
Kaip atsisakyti žalingo įpročio: trys patarimai
Akių trynimas dažnai yra refleksas, tačiau jį galima kontroliuoti ir pakeisti saugesniais veiksmais. Specialistai rekomenduoja kelis paprastus žingsnius:
- Naudokite drėkinamuosius lašus. Pajutus sausumą, niežulį ar nuovargį, vietoj pirštų naudokite dirbtines ašaras be konservantų. Tai greitas ir saugus būdas numalšinti diskomfortą.
- Šalinkite priežastį. Jei akis niežti dėl alergijos, gydykite ją antihistamininiais preparatais. Jei akys sausėja dėl darbo prie kompiuterio, darykite reguliarias pertraukas ir sąmoningai mirksėkite.
- Sąmoningai sustokite. Kai pajuntate norą trinti akis, sąmoningai sustabdykite ranką. Vietoj to kelis kartus lėtai sumirksėkite arba įsilašinkite lašų. Ši kelių sekundžių pauzė gali apsaugoti jūsų regėjimą ilgus metus.
Akių trynimas, atrodantis kaip nereikšmingas kasdienis veiksmas, iš tiesų yra žalingas įprotis, galintis sukelti rimtų ir ilgalaikių pasekmių regėjimui. Įsiklausymas į specialistų patarimus ir sąmoningas elgesio keitimas yra paprasčiausias būdas apsaugoti savo akis ir išsaugoti gerą matymą.

