Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, ir tai matyti kasdienėje smulkmenoje: pro pakeltą tiltą į Danę įplaukia burlaiviai, o už kelių minučių kelto kelio prasideda Kuršių nerija. Mieste gyvena 162 292 žmonės (2023 m.), o senamiestis toks mažas, kad jį apeisite per valandą. Šiame puslapyje – ką Klaipėdoje pamatyti, kiek tai kainuoja ir kaip sudėlioti dieną, kad nevažiuotumėte veltui.
Atkurtas pilies Didysis bokštas
Jei Klaipėdoje nebuvote keletą metų, pradėkite nuo piliavietės. 2025 m. lapkritį baigti Didžiojo bokšto atkūrimo darbai: raudonų plytų bokštas su kūgio formos stogu vėl stovi ten, kur stovėjo. Statyba kainavo apie 4,6 mln. eurų, mūrininkai suklojo apie 120 tūkstančių plytų, o aukštis siekia 45,5 metro (kai kurie šaltiniai su smaile nurodo iki 49 m). Į viršų veda 156 laipteliai, apžvalgos aikštelė įrengta 30 metrų aukštyje.
Lankytojams bokštas pirmą kartą atvertas 2026 m. gegužės 23-iąją, per Muziejų naktį, ir dabar jį galima apžiūrėti su Pilies muziejaus bilietu. Bokšto ekspozicija dar formuojama, erdvėje rengiamos laikinos parodos, todėl prieš važiuodami pasitikrinkite, kas konkrečią dieną atidaryta.
Piliavietė ir Pilies muziejus
Pati pilis pastatyta 1252 m.: statybą pradėjo Livonijos ordino magistras Eberhardas von Seynė ir Žemaičių vyskupas Henrikas, o akmeninė tvirtovė iškilo 1253-1254 m. XVII a. pradžioje ją apjuosė keturi bastionai. Po 1757-ųjų, kai miestą užėmė Rusijos kariuomenė, pilis buvo palikta, o 1821 m. iš penkių bokštų stovėjo vos du.
Pilies muziejus (Priešpilio g. 2) veikia autentiškuose XVI-XVIII a. kunigaikščių Frydricho ir Karolio požemiuose. Įspūdingiausia yra archeologijos ekspozicija „Kurtina”, atidaryta 2021 m. rugpjūtį atstatytoje šiaurinėje kurtinoje: 800 kvadratinių metrų, apie 5 000 radinių nuo XIII iki XVIII a., interaktyvūs terminalai ir 15 × 6 metrų projekcija. Ketvirtoji ekspozicija „Muziejus 39/45″ pasakoja apie karo metus Klaipėdos krašte.
Bilietas 6 Eur, su 50 proc. nuolaida 3 Eur. Jungtinis bilietas į Pilies, Mažosios Lietuvos istorijos ir Kalvystės muziejus kainuoja 9 Eur (4,50 Eur su nuolaida) ir yra pigiausias būdas pamatyti visus tris.
Įsidėmėkite darbo laiką, nes jis apsuka įprastą tvarką. Nuo rugsėjo 17 iki birželio 14 d. šie muziejai dirba antradieniais-šeštadieniais 10-18 val., o nuo birželio 15 iki rugsėjo 16 d. – trečiadieniais-sekmadieniais. Tai reiškia, kad žiemą sekmadienį durys bus uždarytos, o vasarą uždaryta bus antradienį. Bilietai parduodami iki 17.30 val.
Senamiestis
Dabartinis senamiesčio gatvių tinklas susiformavo po 1540 m. gaisro, kai sudegė beveik visas miestas ir jį atstatė stačiakampiais kvartalais. Miesto teisės čia gautos dar anksčiau: Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad Liubeko teisę Klaipėda gavo 1254 (ar 1258) m. – tikslios datos istorikai nesutaria iki šiol.
Vaikščiodami pastebėsite, kad senamiestis žemas ir tylus. Priežastis liūdna: per karą sugriauta ar sudeginta 60 proc. miesto pastatų, tad tai, kas išliko, yra fragmentai, o ne ištisas ansamblis. Užtat jie tikri – fachverkiniai sandėliai, raudonų čerpių stogai, akmenimis grįsti šaligatviai.
Tiltų g. 26A stovi Friedricho pasažas, atgaivintas senųjų pirklių namų kvartalas su restoranais ir dirbtuvėmis. Vardas ne atsitiktinis: 1692-1722 m. šalia Klaipėdos egzistavo atskiras Frydricho miestas su savo herbu, vėliava ir seniūnu, 1722-aisiais sujungtas su senamiesčiu.
Teatro aikštė ir Taravos Anikė
Dramos teatras pastatytas 1857 m., o prieš jį 1912-aisiais iškilo fontanas poetui Simonui Dachui (1605-1659) atminti. Ant jo stovi basa mergina – Anikė iš Taravos, poeto apdainuota herojė; originalą sukūrė berlynietis skulptorius Alfredas Künne. Manoma, kad 1939 m. skulptūra iš aikštės buvo pašalinta, o per karą dingo. Dabartinis paminklas, berlyniečio M. Haacke atkurtas pagal nuotraukas ir išlikusią mažąją kopiją, atidengtas 1989 m. lapkričio 18 d.
Ta pati aikštė turi ir tamsiąją pusę. 1939 m. kovo 23 d. nuo teatro balkono kalbėjo Adolfas Hitleris – tą dieną nacistinė Vokietija užgrobė Klaipėdos kraštą, prijungtą prie Lietuvos 1923-iaisiais. Stovint aikštėje verta tai žinoti: ji atrodo kaip jauki turgaus aikštė, o yra viena svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos vietų.
Danė: „Meridianas” ir pakeliamas tiltas
Danės krantinė yra ta miesto dalis, kurią žmonės nufotografuoja net neplanavę. Prie jos nuo 1971 m. stovi burlaivis „Meridianas” – 1948 m. Turku laivų statykloje Suomijoje pastatytas barkentinas, vienas iš 49 tokių laivų, kuriuos suomiai atidavė Sovietų Sąjungai kaip pokario reparacijas. Iki 1967-ųjų juo mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantai, 1968-1970 m. laivas pritaikytas restoranui. Ilgai stovėjęs apleistas, restauruotas „Meridianas” į nuolatinę vietą grįžo 2013 m. lapkričio 9 d.
Keliais šimtais metrų toliau per Danę permestas Biržos tiltas – plieninis varstomasis tiltas, pakeliamas iš abiejų pusių 50 laipsnių kampu. Dabartinis statytas 1879 m. (architektas Mejeris, inžinierius Bernšteinas iš Vysbadeno), 1904-aisiais pertvarkytas tramvajams, per karą sugriautas, 1948 m. atstatytas ir 2006-2007 m. rekonstruotas. Kai pro jį plaukia burlaivis, abu tilto sparnai pakyla, o eismas sustoja.
Smiltynė ir Jūrų muziejus
Smiltynė yra Klaipėdos dalis, bet pasiekiama tik keltu – ir būtent dėl to ji jaučiasi kaip kita šalis. Iš Senosios perkėlos (E. Galvanausko bulv. 1) plaukia keleiviniai keltai, iš Naujosios (Nemuno g. 8) – keltai su automobiliais. Pėsčiojo bilietas kainuoja 1,70 Eur į abi puses (tiek pat su dviračiu ar vežimėliu), lengvojo automobilio – 23,20 Eur. Grįžti galima bet kurią dieną. Žiemą Senosios perkėlos keltai kursuoja kas valandą, o nuo spalio 1 iki balandžio 12 d. galioja atskiras tvarkaraštis.
Naujoji perkėla formaliai dirba visą parą, bet naktį tai reiškia ne „atvažiuoji ir keliesi”. Po vidurnakčio reiso kitas įprastas keltas iš Klaipėdos išplaukia tik 5.40 val., o 2 ir 5 val. reisai automobiliams vykdomi tik iš anksto užsakius, paskambinus dispečeriui numeriu 1870 likus bent dviem valandoms. Naktinę kelionę planuokite būtent taip; keltas nelauks.
Kitame krante prasideda Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo 2000 m. įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Smiltynės gale, Kopgalyje, XIX a. tvirtovėje veikia Lietuvos jūrų muziejus su akvariumu ir delfinariumu. Šalia yra 1979 m. įkurta etnografinė pajūrio žvejo sodyba, bet ji lankoma tik gegužę-rugsėjį, o į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą priimamos tik organizuotos grupės, iš anksto suderinusios laiką. Laivas-muziejus M52 „Sūduvis”, kurį daug kas tikisi rasti Kopgalyje, stovi kitoje pusėje – Danėje, Karališkojoje krantinėje.
Kainos skiriasi pagal sezoną: akvariumas ir muziejaus ekspozicijos gegužę-rugsėjį kainuoja 14 Eur suaugusiajam (7 Eur su nuolaida), likusiais mėnesiais – 10 Eur (5 Eur). Delfinų pasirodymas atitinkamai 18 ir 12 Eur, o laivas-muziejus „Sūduvis” – 6 Eur atskirai. Svarbiausia detalė žiemą: nuo spalio iki kovo muziejus dirba tik penktadieniais-sekmadieniais, 10.30-17 val.
Paplūdimiai
Klaipėda turi tris skirtingus pajūrius. Smiltynė yra miškinga ir rami, nes į ją reikia plaukti. Melnragė prasideda tiesiai už uosto, prie šiaurinio molo, nuo kurio matyti įplaukiantys laivai ir švyturys. Giruliai yra toliausiai ir tyliausiai; nuo molo iki jų penki kilometrai, kuriuos galima nueiti pakrante arba nuvažiuoti dviračių taku per mišką.
Dėl vieno dalyko senesni straipsniai vis dar klaidina: Mėlynosios vėliavos Klaipėdos paplūdimiuose nebėra. Smiltynės I ir II Melnragės paplūdimiai ją turėjo 2018-2023 m., o 2024-aisiais savivaldybė iš programos pasitraukė ir nusprendė tuos pinigus skirti pačių paplūdimių priežiūrai. 2026-2027 m. sąraše iš pajūrio yra Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Palangos Birutės parko paplūdimiai. Paplūdimiai dėl to nepablogėjo, tik ženklo ten nebeieškokite.
Laikrodžių muziejus
Liepų g. 12, XIX a. statytoje užmiesčio viloje, veikia Laikrodžių muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Ekspozicija seka laikrodžių konstrukcijų ir formų raidą nuo Renesanso iki Moderno, o kieme įrengtas saulės laikrodžių parkas. Bilietas 5 Eur, su nuolaida 2,50 Eur. Muziejus nedirba pirmadieniais, ketvirtadieniais dirba iki 20 val., sekmadieniais – iki 16 val.
Skulptūrų parkas
Dešimties hektarų parkas tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto gatvių atviras visada ir nemokamai. Jame stovi 117 vėlyvojo modernizmo granito skulptūrų (taip skaičiuoja muziejus; Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo apie 116, sukurtų 67 autorių), iškaltų 1977-1991 m. vykusiuose simpoziumuose.
Vieta turi ir antrą sluoksnį: parkas įrengtas senųjų miesto kapinių vietoje. Jos veikė nuo 1820 m., o dėl pabaigos datos šaltiniai nesutaria: muziejus nurodo 1975-uosius, enciklopedija – 1959-uosius. Kapinės buvo sunaikintos, o skulptūros pastatytos ant jų. Tarp jų yra paminklai Klaipėdos krašto sukilimo dalyviams ir jūroje žuvusiems.
Renginiai
Didžiausia metų šventė yra Jūros šventė, rengiama nuo 1934 m. ir sutraukianti apie pusę milijono žmonių. 2026-aisiais ji vyko liepos 24-26 d.; tiksli kitų metų data skelbiama pavasarį, tad prieš planuodami ją pasitikrinkite; spėti pagal savaitgalį neapsimoka.
Žiemos viduryje miestas turi savo atsaką tamsai – Šviesų festivalį, kuris 2026 m. vyko vasario 19-21 d. ir buvo jubiliejinis dešimtasis. Vasarą uoste vyksta buriavimo renginiai: 2026-aisiais Klaipėda priėmė Europos buriavimo čempionatą. 2026 m. spalį pristatyta renginių, turizmo ir miesto įvaizdžio platforma „Klaipėd’ON”, o vasaros estradą žadama paversti moderniu renginių ir laisvalaikio centru.
Kaip atvykti ir kaip judėti
Klaipėda yra Lietuvos vakaruose, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių; tai šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos pakrantėje. Iš Vilniaus ir Kauno važiuoja autobusai bei traukiniai, automobiliu atvažiuojama automagistrale A1.
Mieste automobilio dažniausiai nereikia. Senamiestis, Teatro aikštė, piliavietė, Danės krantinė ir Senoji perkėla yra vieno pasivaikščiojimo atstumu. Automobilis praverčia tik tada, jei planuojate Girulius arba vežatės mašiną į neriją – tuomet reikia Naujosios perkėlos.
Kaip sudėlioti dieną
- Rytas: piliavietė ir Pilies muziejus su bokštu, paskui senamiestis ir Teatro aikštė.
- Vidurdienis: Danės krantinė, „Meridianas”, pietūs Friedricho pasaže.
- Popietė: keltas į Smiltynę ir Jūrų muziejus. Grįžkite pakrante.
- Jei lieka laiko: Laikrodžių muziejus Liepų gatvėje ir Skulptūrų parkas šalia jo.
Prieš dėliodami šį planą, pasižiūrėkite, kokia savaitės diena važiuojate. Pagal įprastą spalio-kovo grafiką Jūrų muziejus dirba penktadieniais-sekmadieniais, o Pilies muziejus – antradieniais-šeštadieniais, tad abu sutampa tik penktadienį ir šeštadienį. Sekmadienį bus uždarytas Pilies muziejus, trečiadienį – Jūrų muziejus. Išimčių pasitaiko: gruodžio 16-31 d. Jūrų muziejus paprastai dirba trečiadieniais-sekmadieniais, bet gruodžio 25-ąją nedirba, o gruodžio 24 ir 31 d. uždaro anksčiau; papildomų dienų būna ir per mokinių atostogas.
Vienos dienos užtenka miestui, dviejų – miestui ir nerijai. Jei važiuojate su vaikais, delfinų pasirodymo laiką pasitikrinkite iš anksto ir prie jo derinkite visą dieną, nes seansų skaičius keičiasi pagal sezoną.
Dažniausi klausimai
Kiek kainuoja keltas į Smiltynę?
Pėsčiajam 1,70 Eur į abi puses, lengvajam automobiliui 23,20 Eur. Grįžti galima bet kurią dieną.
Ar galima užlipti į atkurtą pilies bokštą?
Bokštas lankytojams atvertas 2026 m. ir apžiūrimas su Pilies muziejaus bilietu (6 Eur). Ekspozicija dar formuojama, todėl prieš važiuodami pasitikrinkite, kas tą dieną veikia.
Kada muziejai uždaryti?
Pilies, Mažosios Lietuvos istorijos ir Kalvystės muziejai žiemos sezonu nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais, o vasarą (nuo birželio 15 iki rugsėjo 16 d.) – pirmadieniais ir antradieniais. Jūrų muziejus nuo spalio iki kovo dirba tik penktadieniais-sekmadieniais.
Kiek laiko reikia Klaipėdai?
Senamiesčiui, piliavietei ir Danės krantinei užtenka pusės dienos. Su Smiltyne ir Jūrų muziejumi susidaro pilna diena, o su paplūdimiais – dvi.
Ką veikti lyjant?
Pilies muziejaus ekspozicija „Kurtina”, Laikrodžių muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Jūrų muziejaus akvariumas. Visi jie po stogu, ir visi, išskyrus Jūrų muziejų, yra netoli vienas kito.
Renginiai ir kiti miestai
Klaipėdos koncertai, festivaliai ir miesto šventės surašyti Klaipėdos renginių puslapyje. Visų Lietuvos miestų šventes surinkome į miestų švenčių kalendorių, o žiemą ateina eglutės įžiebimas.
Panašius gidus turi Molėtai, Marijampolė, Kretinga, Kėdainiai, Panevėžys, Šiauliai, Neringa, Palanga, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Biržai, Ignalina ir Pakruojis. Pajūryje atskirus renginių puslapius turi Neringa, Palanga ir Kretinga.
Atnaujinta: 2026 m. spalio 12 d.
