Biržai yra vienas iš tų Lietuvos miestų, kurių geografija pati sugalvojo siužetą. Po miestu ir aplink jį slūgso gipsas, vanduo jį graužia, o žemė karts nuo karto prasmenga – didžiausia karstinių smegduobių sankaupa Lietuvoje yra būtent čia. Virš tos slenkančios žemės stovi atstatyti Radvilų rūmai, o greta plyti ežeras, kurio nebūtų, jei prieš 450 metų kažkas nebūtų nusprendęs užtvenkti dviejų upių.
Miestas nedidelis – 2023 m. čia gyveno 10 444 žmonės – bet objektų, dėl kurių verta atvažiuoti, jame tiek, kad vienos dienos neužtenka. Toliau – kas mieste ir aplink jį laukia ištisus metus.
Biržų pilis ir muziejus „Sėla“
Pilies istorija prasideda ne nuo mūrų, o nuo užtvankos. 1575 m. Apaščios ir Agluonos santakoje buvo supilta užtvanka, o patvinęs vanduo tapo gynybiniu grioviu iš vienos pusės. 1586–1589 m. Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva supilti pylimai ir pastatyti reprezentaciniai rūmai, arsenalas, kareivinės, evangelikų reformatų bažnyčia. Statyta pagal itališkų bastioninių pilių planą – Lietuvoje kito tokio įtvirtinimo nėra.
Toliau sekė tai, kas tokiems statiniams paprastai ir nutinka. 1625 m. tvirtovę sugriovė švedai. 1637 m. prasidėjo didžiulis pertvarkymas jau olandiškuoju pavyzdžiu. 1704 m., Šiaurės karo metu, rūmai ir kiti pastatai buvo išsprogdinti, ir pilis liko griuvėsiais beveik tris šimtmečius. Liekanos konservuotos 1955–1962 m., rūmai atstatyti 1978–1986 m., o 1989 m. kovo 9 d. juose įsikūrė Biržų krašto muziejus „Sėla“.
Muziejuje veikia septynios nuolatinės ekspozicijos: proistorė, etnografija, „Biržai ir Radvilos“, tvirtovės arsenalas, religijos, Biržai XIX a. ir Biržai XX a. Arsenalo ekspozicija su XVI–XVIII a. ginkluote atidaryta 2014 m. Suaugusiojo bilietas į ekspozicijas kainuoja 5 €, su nuolaida – 2,50 €; vien arsenalas – 3 € ir 1,50 €. Dviem suaugusiems ir vaikui – 10 €.
Adresas – J. Radvilos g. 3. Balandį–rugsėjį muziejus dirba antradieniais ir sekmadieniais 10.00–17.30, trečiadieniais–šeštadieniais 10.00–18.30; spalį–kovą atitinkamai 9.00–16.30 ir 9.00–17.30. Pirmadieniais ir per kai kurias valstybines šventes nedirba, o bilietai nebeparduodami likus 30 minučių iki darbo pabaigos – tad į paskutinę valandą geriau nesitaikyti.
Širvėnos ežeras ir 525 metrų tiltas
Širvėna – seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Jis atsirado 1575 m. kartu su pilies užtvanka ir šiandien užima apie 325 ha. Vadinti jį tvenkiniu techniškai teisinga, bet, pastovėjus ant kranto, žodis atrodo per mažas.
Per ežerą nutiestas medinis pėsčiųjų tiltas – ilgiausias Lietuvoje, 525 m. Perėja šioje vietoje žinoma nuo tarpukario, dabartinis tiltas pradėtas eksploatuoti 1987 m. ir rekonstruotas 2003-iaisiais, o 2019 m. perklotas naujas medinis paklotas, pakeisti turėklai, įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo įranga. Juo iš miesto pusės pereinama į Astravą – kitame krante esantį rajoną su dvaru ir parku.
Perėjimas trunka maždaug dešimt minučių, bet retas kas nueina jį nesustojęs. Vasarą Širvėnoje galima ir išsimaudyti: mieste veikia Centrinė ir Jaunimo parko maudyklos, o sezono metu jų vandens kokybė tikrinama reguliariai.
Astravo dvaras: rūmai su belvederiu, į kuriuos neįeisite
Radvilos Biržus valdė nuo 1564 iki 1731 m. Vėliau, dėl skolų, 1811 m. Biržų valdas nupirko grafas Mikalojus Tiškevičius, nors teisiškai pirkimas buvo patvirtintas tik 1844-aisiais. 1862 m. Tiškevičiai Astrave pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu – itališkos vilos tipo pastatą, laikomą viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje.
Rūmuose buvo archyvas, biblioteka su XV–XVII a. knygomis, archeologijos, etnografijos ir dailės rinkiniai. Didžioji jų dalis XX a. pradžioje iškeliavo į Vilnių ir Paryžių. Dvaro komplekse nuo tarpukario veikia lino fabrikas „Siūlas“ – gamyba įsikūrusi buvusiose arklidėse.
Vieną dalyką verta žinoti iš anksto: rūmai nėra muziejus ir jų vidaus apžiūrėti negalima. Tai veikianti įmonės teritorija. Apžiūrimas fasadas, belvederis ir aplinkui plytintis kraštovaizdinis parkas su tvenkiniais – ir to visiškai pakanka, kad perėjimas tiltu turėtų tikslą.
Kirkilų ežerėliai ir bokštas, kurio su niekuo nesupainiosi
Už kelių kilometrų nuo miesto, Kirkilų kaime, žemė nusėta skylėmis. Smegduobės čia prisipildė vandens ir virto ežerėlių spiečiumi – iš žemės lygio tai tiesiog pelkėtas kraštovaizdis, o iš viršaus matyti dešimtys apskritų vandens akių.
Dėl to 2015 m. rugsėjį čia atidarytas apžvalgos bokštas. Jis beveik 32 m aukščio, apžvalgos aikštelė – maždaug 30 m² ploto, 30 m aukštyje. Bokšto forma primena į dangų kylančią bangą – Lietuvoje kito tokio nėra. Papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, suoliukai ir amfiteatras. Lipti nemokama.
Gyvasis karstas: Karvės ola ir Smardonė
Biržų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. ir užima 14 406 ha. Jis saugo Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį – vietovę, kurioje gipsas tirpsta, o paviršius nuolat persitvarko. Parko žmonės tai vadina gyvuoju karstu: procesas nesibaigė, jis vyksta dabar.
Garsiausia smegduobė – Karvės ola tarp Kaunių ir Karajimiškio kaimų, apie 3 km į vakarus nuo Biržų. Piltuvo formos įgriuva viršuje yra 10–12 m pločio ir apie 9 m gylio. Jos dugne prasideda siauros landos; bendras urvo ilgis – 46 m, o gilumoje telkšo pusantro metro gylio ežerėlis, kurio vanduo ir vasarą tėra apie 4,5 °C. Pavadinimą, pasakoja padavimas, lėmė čia prasmegusi karvė.
Kitas parko kraštas – Smardonės šaltinis, hidrogeologinis gamtos paminklas Likėnuose. Pavadinimas nemeluoja: vanduo dvokia perpuvusiais kiaušiniais dėl sieros vandenilio, o dėl gausių sulfato jonų yra labai kietas. Būtent dėl to jis ir buvo vertinamas – gydykla, naudojusi Smardonės vandenį, rašytiniuose šaltiniuose minima jau 1587 m. Pirmasis vandens sudėtį 1816 m. ištyrė chemikas Theodoras Grotthussas. 1890 m. gydytojas Liudvikas Chodakauskas Likėnų dvaro teritorijoje įrengė viešbutį ir gydyklos pastatą – taip prasidėjo kurortas, bet 1891 m. vonių pastatas sudegė ir veikla nutrūko. Iš naujo kurortą 1938 m. įsteigė Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Šiandien Likėnuose veikia reabilitacijos ligoninė, Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas.
Į parką įeiti nemokama. Savanoriškai įsigytas lankytojo bilietas prisideda prie takų ir infrastruktūros priežiūros. Parko ateities planai rengiami kartu su gyventojais.
Reformatų bažnyčia – Šiaurės Lietuvos reformacijos centras
Biržų reformatų parapiją įsteigė Mikalojus Radvila Rudasis, o pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose ji paminėta 1584 m. Dabartinė mūrinė neogotikinė bažnyčia statyta 1867–1874 m. parapijiečių lėšomis pagal Rygos architekto Heinricho Schellio projektą ir pašventinta 1874 m. rugpjūčio 18 d.
Įdomiausia joje – interjeras. Jis išliko vientisas: suolai, stalai, sakykla, didelė vargonų pakyla su vargonais – visa vidaus įranga medinė. Dėl Radvilų globos Biržai tapo Šiaurės Lietuvos reformacijos centru, o nepriklausomoje Lietuvoje čia persikėlė ir evangelikų reformatų bažnytinis centras – jis Biržuose tebėra iki šiol.
Alus, kuris čia yra kraštovaizdžio dalis
Aludarystė Biržų krašte perduodama šeimose iš kartos į kartą – Biržų regioninis parkas ją saugo kaip gyvąją tradiciją kartu su ruginės duonos kepimu.
Garsiausia šių laikų darykla „Rinkuškiai“ įkurta 1990 m. Jonas Čygas buvo vienas žinomiausių krašto aludarių, o įmonę įsteigė jo sūnus Rimantas Čygas kartu su pusbroliais Petru ir Sigitu Kalkiais. Pirmasis alus išvirtas 1991 m. pradžioje pagal autentišką Jono Čygo receptą jo senose medinėse statinėse – tos pačios statinės dabar stovi restorane „Alaus kelias“.
Darykla lankytojams siūlo kelias edukacines degustacines programas – nuo pusantros valandos ekskursijos iki dviejų su puse valandos trunkančios gurmaniškos programos su aštuoniomis alaus rūšimis; trumpa pažintinė ekskursija (40 min.) kainuoja 7 €, pagrindinės degustacinės programos – nuo 10 iki 39 € asmeniui, o atskiros teminės gali kainuoti brangiau. Visoms būtina išankstinė rezervacija, o grupės priimamos nuo 10 žmonių: mažesnė kompanija moka minimalų mokestį už dešimt arba iš anksto susiderina prisijungti prie kitos grupės. Adresas – Alyvų g. 8.
Kada važiuoti: Biržų metų ritmas
Didžiausias krašto renginys – miesto šventė „Biržai – sostinė mano“, vykstanti liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Pavadinimas nėra tuščias pasigyrimas: Radvilų Biržų–Dubingių šakos laikais miestas iš tikrųjų buvo kunigaikštystės sostinė, o Magdeburgo teises Kristupas Radvila jam išrūpino 1589 m. 2026-aisiais šventė vyko liepos 31 – rugpjūčio 2 d., pilies kieme grojo „8 Kambarys“, „Biplan“, Andrius Mamontovas ir GJAN. Visa tų metų programa – čia, o 2027-ųjų datos dar neskelbtos.
Rudenį miestą užima rudeninė mugė, kuri kasmet sutraukia minias prekeivių ir lankytojų. Vasarą veikia stovyklos vaikams ir jaunimui. Nuolat atnaujinamą sąrašą skelbiame puslapyje Renginiai Biržuose, o kitų miestų šventes – miestų švenčių kalendoriuje.
Praktinė informacija
- Kur tai yra. Biržai – Šiaurės Lietuvoje, 66 km nuo Panevėžio, 209 km nuo Vilniaus ir 99 km nuo Rygos. Miestą dalija Agluonos ir Apaščios upės: Naujamiestis į vakarus nuo Agluonos, Senamiestis tarp upių, Astravas – šiauriniame ežero krante.
- Kiek laiko skirti. Pilis, tiltas ir Astravas telpa į pusdienį. Kirkilai, Karvės ola ir Likėnai – antra pusdienio dalis, bet jau su automobiliu.
- Ko nepamiršti. Patogi avalynė: pylimai statūs, takai prie ežerėlių drėgni. „Rinkuškių“ programą ir muziejaus ekskursiją reikia rezervuoti iš anksto.
- Su vaikais. Kirkilų bokštas ir tiltas patinka beveik visiems, nesvarbu, kiek vaikui metų; muziejaus arsenalas labiau įdomus nuo maždaug septynerių.
Bastioninė tvirtovė Lietuvoje viena. Ilgiausias pėsčiųjų tiltas – taip pat vienas, ir jis čia. Bokštas virš karstinių ežerėlių – irgi. Miestui, kuriame gyvena dešimt tūkstančių žmonių, tai nemažai.
