Anykščiuose gyvena kiek daugiau nei aštuoni tūkstančiai žmonių, o rekordų čia tenka neproporcingai daug: aukščiausia Lietuvos bažnyčia, antras pagal dydį šalies riedulys ir pirmasis Baltijos šalyse lajų takas. Dar geriau tai, kad beveik viskas telpa į penkių kilometrų spindulį. Šiame puslapyje – ką Anykščiuose pamatyti ir kaip sudėlioti dieną.
Medžių lajų takas
Takas įrengtas Anykščių šilelyje, Šventosios kairiajame krante, penki kilometrai į pietus nuo miesto. Tai pirmasis tokio pobūdžio statinys Baltijos šalyse ir Rytų Europoje – vieta, kurioje galima vaikščioti medžių lajų lygyje.
Skaičiai paprasti ir patys viską pasako: tako ilgis 300 metrų, praėjimo plotis pusantro metro, aukščiausia vieta 21 metras, o tako gale stovinčio apžvalgos bokšto aukštis – apie 35 metrus (šaltiniuose nurodoma 34-35 m). Takas kyla tolygiai, išnaudojant reljefą, todėl kopti nereikia: įeinate nuo kalvos prie Puntuko ir nepastebimai atsiduriate virš miško.
Nuo bokšto matyti keli Šventosios vingiai, Anykščių šilelis ir aplinkinių miškų panorama, o tolumoje – tie patys aukščiausios Lietuvos bažnyčios bokštai, į kuriuos vėliau galima užlipti.
Puntukas
Nuo lajų tako iki Puntuko – kelios minutės pėsčiomis. Tai antras pagal dydį Lietuvos riedulys (didesnis yra tik Puokės akmuo), gulintis Dvaronių kaime, Šventosios kairiajame krante.
Su matmenimis reikia atsargumo, nes šaltiniai nesutaria: Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo 7,54 m ilgį, 7,34 m plotį ir apie 400 tonų masę, o saugomų teritorijų tarnyba – 6,9 × 6,7 m ir 265 tonas. Sutariama dėl vieno skaičiaus: virš žemės matoma akmens dalis siekia 5,7 metro, tai yra maždaug trys suaugę žmonės vienas ant kito. Akmuo yra rapakivio tipo granitas, atvilktas pleistoceno ledynų prieš 15-24 tūkstančius metų iš Vyborgo masyvo Suomijos ir Rusijos pasienyje. Jo viršuje yra šešios negilios duobutės, būdingos bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiui.
Pietinėje akmens pusėje iškaltas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefas. Jį 1943-iaisiais, vokiečių okupacijos metais, slapta iškalė skulptorius Bronius Pundzius su pagalbininkais – darbas truko apie šimtą aštuoniasdešimt dienų.
Aukščiausia Lietuvos bažnyčia
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra neogotikinė, bazilikinė, dvibokštė ir baigta statyti 1909 m. Jos bokštai siekia 79 metrus; iki Pirmojo pasaulinio karo jie buvo keturiais metrais aukštesni.
Nuo 2012 m. vasaros viename bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Iki jos veda 186 metaliniai laipteliai su dviem poilsio aikštelėmis, o vaizdas atsiveria iš maždaug 33 metrų aukščio – tiesiai po trimis bažnyčios varpais. Tai antras šio krašto apžvalgos taškas, ir jis visai kitoks nei lajų takas: ten žiūrite į mišką, čia – į miestą ir Šventosios slėnį.
Siaurukas
Į Anykščius atveda siaurasis geležinkelis iš Panevėžio – veikianti istorinė linija, o ne muziejinis eksponatas po stogu. 2026-aisiais siaurukas šventė 127-ąjį gimtadienį.
Prie stoties verta pasižiūrėti į 96 metrų ilgio plieninį santvarinį tiltą per Šventąją. Datos čia dvi, ir abi teisingos: pirmasis, medinis, 96 metrų tiltas atsirado tiesiant liniją XIX a. pabaigoje, o dabartinis plieninis santvarinis pastatytas 1936-1937 m. jo vietoje. Stoties pastatas ir vandens bokštas tebestovi greta. Tai vientisas geležinkelio ansamblis, kurio Lietuvoje liko nedaug.
Baranauskas ir šilelis
Anykščių šilelis yra ne tik miškas į pietvakarius nuo miesto, bet ir poema, kurią apie jį parašė Antanas Baranauskas. Mieste veikia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, o prie bažnyčios nuo 1993 m. stovi Baranausko paminklas (skulptorius A. Sakalauskas).
Praktinė pastaba tiems, kas važiuoja su vaikais: šilelis veikia geriausiai, kai prieš tai perskaitoma bent pora poemos posmų. Be jų tai tiesiog gražus pušynas; su jais – vieta, apie kurią parašyta.
Arklio muziejus Niūronyse
Aštuoni kilometrai nuo Anykščių, Niūronių kaime, veikia Arklio muziejus – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus etninės kultūros skyrius nuo 1992 m. Jame saugoma apie 4 000 eksponatų, daugiausia iš XIX-XX amžiaus: arklių traukiami padargai, vežimai ir rogės, pakinktai, kalvių, račių ir audėjų įrankiai, aukštaitiškos sodybos ekspozicija, kalvė.
Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos muziejų, kurį vaikai apžiūri patys, be raginimo – nes beveik viskas jame yra didelis, medinis ir aiškiai suprantama, kam skirta.
Pats miestas
Anykščiai stovi prie Šventosios ir Anykštos santakos, ir upė čia yra ne fonas, o miesto ašis: didžioji dalis centro yra kairiajame krante, o dešiniajame – geležinkelio stoties rajonas. Abu krantus jungia pėsčiųjų tiltas, nuo kurio geriausiai matyti, kaip miestas susijęs su vandeniu.
Senoji miesto dalis susiformavo nuo XV a. vidurio iki XVIII a. pabaigos, o centras pagal stačiakampį planą pertvarkytas dar prieš 1780-uosius. Vyrauja XIX a. antrosios ir XX a. pirmosios pusės mediniai bei nedideli mūriniai namai – tai ne turistinis senamiestis, o gyvas miestelio audinys. Prie bažnyčios stovi paminklas Antanui Baranauskui (1993), o mieste – ir paminklas Antanui Vienuoliui (1982).
Kaip atvykti
Anykščiai yra Lietuvos šiaurės rytuose; plentai veda į Panevėžį, Rokiškį, Molėtus ir Ukmergę, autobusai važiuoja iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio. Siaurukas į kelionės planą dedamas kaip pramoga, ne kaip transportas: reguliarūs turistiniai reisai vyksta maršrutu Anykščiai-Rubikiai-Anykščiai, o ilgesnės kelionės rengiamos pagal atskirą sezono programą, todėl grafiką reikia pasitikrinti iš anksto.
Automobiliu patogiausia planuoti taip: lajų takas ir Puntukas turi savo aikšteles penki kilometrai į pietus nuo miesto, o mieste viskas pasiekiama pėsčiomis.
Kaip sudėlioti dieną
Anykščių objektai išsidėstę patogiai, tad maršrutas pats susirenka:
- Rytas: lajų takas ir Puntukas – jie vienas šalia kito, penki kilometrai nuo miesto. Anksti čia mažiausiai žmonių.
- Vidurdienis: miestas – bažnyčia su apžvalgos aikštele, Baranausko muziejus, pietūs.
- Popietė: Niūronys su Arklio muziejumi arba pasivažinėjimas siauruku.
- Jei lieka laiko: Šventosios pakrantė ir Anykščių šilelio takai.
Viskam užtenka vienos dienos, bet tik tuo atveju, jei į lajų taką atvažiuojate iki pietų. Vasaros savaitgaliais ten susidaro eilė, o takas yra vienos krypties.
Dažniausi klausimai
Koks lajų tako ilgis ir aukštis?
Takas 300 metrų ilgio, aukščiausia vieta 21 metras, o apžvalgos bokštas apie 35 metrų aukščio.
Ar Puntukas didžiausias Lietuvos akmuo?
Antras. Didesnis yra Puokės akmuo. Masė šaltiniuose nurodoma skirtingai – nuo 265 iki maždaug 400 tonų – o virš žemės matoma dalis siekia 5,70 metro.
Ar galima užlipti į bažnyčios bokštą?
Taip, nuo 2012 m. viename bokšte veikia apžvalgos aikštelė; iki jos 186 laipteliai, vaizdas iš maždaug 33 metrų.
Kiek laiko reikia Anykščiams?
Vienos dienos užtenka lajų takui, Puntukui, bažnyčiai ir vienam muziejui. Dviejų – jei norite ir siauruko, ir šilelio takų.
Ką veikti lyjant?
Arklio muziejus Niūronyse, Baranausko ir Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus mieste. Lajų takas paprastai veikia ir lyjant, tik per smarkų lietų ar rūką vaizdas nuo bokšto gerokai prastesnis, o per audrą takas uždaromas.
Renginiai ir kiti miestai
Purpurinis vakaras, miesto šventė „Po šituo stogu” ir kiti kasmetiniai renginiai surašyti Anykščių renginių puslapyje. Rudenį mieste vyksta „Obuolinės” ir Turizmo naktis, o žiemą ateina eglutės įžiebimas. Visų Lietuvos miestų šventes surinkome į miestų švenčių kalendorių.
Panašius gidus turi Molėtai, Marijampolė, Kretinga, Kėdainiai, Panevėžys, Šiauliai, Neringa, Klaipėda, Trakai, Druskininkai, Palanga, Biržai, Ignalina ir Pakruojis. Atskirus renginių puslapius turi Molėtai, Ignalina, Panevėžys, Kėdainiai ir Biržai.
Atnaujinta: 2026 m. spalio 11 d.
