Pirmiausia reikia išsiaiškinti vieną dalyką: Ignalinos atominė elektrinė yra ne Ignalinoje. Ji stovi ant Drūkšių ežero kranto, už 39 kilometrų nuo miesto ir šešių kilometrų nuo Visagino. Pats miestas yra kitoks reikalas – penkių tūkstančių gyventojų geležinkelio stotelė, kuri išaugo į rajono centrą ir tapo durimis į seniausią Lietuvos nacionalinį parką. Šiame puslapyje – ką čia pamatyti, kiek tai kainuoja ir kada ko nerasite atidaryto.
Miestas, kuris prasidėjo nuo stoties
Ignalina neturi pilies, dvaro ar viduramžių aikštės, nes ji už juos visus daug jaunesnė. Miestas pradėjo kurtis prie geležinkelio stoties, atsiradusios 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį. 1866-aisiais čia gyveno 85 žmonės. Nuo tų metų miestas ir skaičiuoja savo amžių: 2026-ųjų vasarą Ignalina minėjo 160-ąjį jubiliejų.
Kas buvo toliau, telpa į kelis sakinius. 1920-1939 m. Ignalina priklausė Lenkijai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą dauguma gyventojų buvo žydai; 1941 m. spalį jie sušaudyti miške prie Švenčionėlių. Miesto teises Ignalina gavo tik 1950-aisiais. Didžiausia ji buvo 1989 m. – 6 872 gyventojai; dabar jų 4 998.
Geležinkelis mieste tebematyti ne tik bėgiuose. Prie senosios stoties aikštės stovi Tremtinių paminklas (1989), šalia – senasis geležinkelio vandentiekio bokštas, o mieste eksponuojamas L serijos garvežys, pagamintas 1954 m. Kolomnos gamykloje ir Lietuvoje dirbęs 1967-1976 metais.
Ignas, Lina ir takas aplink ežerą
Miesto vardą aiškina legenda apie kunigaikštytę Liną, įsimylėjusią kryžiuočių belaisvį Igną. Žmonės porą prakeikė, o Perkūnas pasigailėjo ir leido jiems apsigyventi ežero dugne. Ant Paplovinio ežero kranto 1993 m. birželio 16 d. pastatyta penkių metrų ąžuolinė skulptūra (autorius Gintaras Černius), kurios kitoje pusėje išpjaustytas legendos tekstas.
Aplink tą patį ežerą 2026 m. rugsėjį atidarytas Draugystės ir judėjimo takas „Keturi šuniukai”. Jo akcentas – keturios skulptoriaus Deivido Tarulio sukurtos vokiečių aviganio skulptūros, vaizduojančios skirtingus šuns amžiaus tarpsnius. Pasivaikščiojimas trumpas ir tinka su vaikais.
Palūšė: bažnyčia nuo vieno lito banknoto
Už keturių kilometrų į vakarus nuo Ignalinos, Lūšių ežero krante, yra Palūšė – 75 gyventojų kaimas, kuriame įsikūrusi nacionalinio parko direkcija. Čia stovi Šv. Juozapo bažnyčia, pastatyta 1757 m. ir restauruota 1996-aisiais: medinė, trinavė, apkalta stačiomis lentomis.
Būtent šis pastatas pateko ant 1994 m. išleisto vieno lito banknoto. Jei norite suprasti, kodėl pasirinkta ji, apeikite šventorių: tai bene gražiausias liaudies sakralinės architektūros pavyzdys Lietuvoje.
Greta – dalykas, kurio kitur beveik nepamatysite. Varpinė (XVIII a. pabaiga) yra medinė, centriška, aštuonkampė, dviejų tarpsnių, su dviem XVIII a. vidurio žalvariniais varpais. Lietuvoje tokių išlikę vienetai.
Aukštaitijos nacionalinis parkas skaičiais
Parkas įsteigtas 1974 m. kovo 29 d. ir yra seniausias Lietuvoje. Jis driekiasi per Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonus, užima 41 056 hektarus, iš jų 65 procentus dengia miškai, o 15 procentų – vanduo. Parke yra 127 ežerai. Didžiausias – Kretuonas (829 ha), o Tauragnas (512 ha) yra giliausias ežeras Lietuvoje.
Praktinė dalis: lankytojų centras yra Palūšėje, Lūšių g. 16, ir dirba pirmadieniais-ketvirtadieniais 8-17 val., penktadieniais iki 16, šeštadieniais 10-15, o sekmadieniais nedirba. Parko lankytojo bilietas kainuoja 1, 5 arba 25 Eur ir pavieniams lankytojams nėra privalomas (privalomas tik komerciniuose renginiuose). Jį galima nusipirkti lankytojų centre, „Perlo” terminaluose arba SMS žinute numeriu 1860, siunčiant trumpinį ANP.
Ladakalnis
Žinomiausia parko apžvalgos vieta iškilusi 176 metrus virš jūros lygio ir yra Šiliniškių gūbrio dalis. Nuo viršaus matyti šeši ežerai. Manoma, kad ant šio kalno būdavo aukojama baltų deivei Ladai; kalnas paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Jei norite dar aukščiau, netoli Ginučių, prie kelio į Kirdeikius, stovi Šiliniškių apžvalgos bokštas – pirmoji Lietuvoje apžvalgos aikštelė, įrengta ant mobiliojo ryšio antenų bokšto.
Ginučių vandens malūnas
Parke yra šeši vandens malūnai, bet tik Ginučių išsaugojo autentišką įrangą. Jis malė miltus iki 1968 m., o turbinos sukimo jėgą kaimo gyventojai naudojo ir elektrai gaminti.
Bilietas 2 Eur, senjorams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems 1 Eur, vaikams iki 6 metų nemokamai; gido paslauga papildomai 1,50 Eur asmeniui. Viena sąlyga lemia viską: grupės priimamos tik iš anksto užsisakius, tad prieš važiuodami paskambinkite.
Bitininkystės muziejus Stripeikiuose
Stripeikiuose 1984 m. Bronislovo Kazlo sumanymu įkurtas Senovinės bitininkystės muziejus – keturi hektarai su skulptūriniais aviliais, šešiais ekspozicijų pastatais ir avilių raidos eile nuo drevinės iki rėminės bitininkystės. Nuo 2005 m. čia auginamos ir „prezidentinės” bitės: muziejus laiko Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės, Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos dovanotų bičių šeimas.
Muziejus dirba tik šiltuoju metų laiku, ir dėl to visa kelionė gali nueiti perniek. Lankytojai priimami nuo gegužės 2 d., antradieniais-sekmadieniais 10-18 val.; poilsio diena – pirmadienis. Ekspozicijos lankymas 6 Eur, su nuolaida 3 Eur. Dėl sezono pabaigos direkcijos puslapiai nesutaria: viename rašoma, kad muziejus dirba iki rugsėjo 30 d., kitame – iki spalio. Tad jei planuojate rudenį, prieš kelionę būtinai paskambinkite. Ir dar viena smulkmena, kuri kai kuriems lemiama: muziejuje gyvena bitės, tad alergiškiems jų nuodams čia reikia atsargos.
Žiema: slidės ten, kur kadaise buvo tramplinas
Žiemą čia yra tai, ko didžiojoje Lietuvos dalyje nėra: kalnas, nuo kurio galima nusileisti slidėmis. Lietuvos žiemos sporto centras įsikūręs Sporto g. 3, prie Žaliojo (Šiekščio) ežero, ir turi kalnų slidinėjimo trasas su keltuvais bei sniego gamybos sistemomis, biatlono stadioną ir lygumų slidinėjimo trasas. Prieš važiuodami pasitikrinkite, ar trasos veikia: tai priklauso nuo oro.
Šalia kyla Vilkakalnis. Ant šios kalvos 1963 m. pastatytas 50 metrų ilgio medinis tramplinas buvo aukščiausias Lietuvoje, šuoliai nuo jo siekdavo iki 60 metrų, o 1965-aisiais čia surengtas pirmasis Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas. Veikti jis nustojo 1973-iaisiais. Į kalvą veda pėsčiųjų takas, prasidedantis Sporto gatvės pradžioje, o viršuje yra panoraminė aikštelė. Bet pats Vilkakalnio apžvalgos bokštas dėl techninės būklės ir galimo pavojaus yra uždarytas, tad lipti į jį nepavyks.
Ryčiausias Lietuvos taškas
Ignalinos rajone baigiasi Lietuva. Ryčiausias šalies taškas yra į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, prie pat sienos su Baltarusija. 2018 m. liepos 26 d. Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubo dviratininkai, važiavę šimtmečio žygį aplink Lietuvą, pastatė Vosiūnuose kryžių – būtent jis ir yra tai, ką čia realu pamatyti. Pats taškas nepažymėtas ir neįspūdingas: tai siauras upelis pievoje.
Svarbu: taškas yra pasienio ruože, o patekimas į pasienio su Baltarusija ruožą yra ribojamas ir paprastai reikalauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo. Prieš planuodami ten eiti, pasitikslinkite tvarką VSAT. Iki kryžiaus Vosiūnuose nuvažiuoti paprasta, o prie pačios sienos savavališkai eiti nereikėtų.
Kaip atvykti
Ignalina yra Lietuvos rytuose, apie 100 kilometrų keliu nuo Vilniaus, abipus Vilniaus-Daugpilio geležinkelio. Traukiniu iš Vilniaus kelionė trunka maždaug pusantros valandos, tad šį kraštą realu apžiūrėti ir be automobilio – bent jau miestą ir Palūšę. Tvarkaraštį pasitikrinkite LTG Link puslapyje.
Su automobiliu daug paprasčiau: Ladakalnis, Ginučiai ir Stripeikiai išsibarstę po parką, o viešuoju transportu tarp jų judėti sunku.
Kaip sudėlioti dieną
- Rytas: Palūšė – bažnyčia, varpinė, lankytojų centras, Lūšių ežero pakrantė.
- Vidurdienis: Ladakalnis, paskui Ginučių malūnas (jei iš anksto susitarėte) ir Šiliniškių bokštas.
- Popietė: bitininkystės muziejus Stripeikiuose, jei sezonas tinka.
- Jei lieka laiko: takas aplink Paplovinio ežerą pačioje Ignalinoje.
Svarbiausia planuojant: nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos čia atidaryta beveik viskas, o likusią metų dalį – parkas, ežerai, Palūšė ir miestas. Bitininkystės muziejaus sezonas baigiasi rudens pradžioje, o vėlyvą rudenį ir žiemą priežastis atvažiuoti yra slidės, o ne muziejai.
Dažniausi klausimai
Ar Ignalinos atominė elektrinė yra Ignalinoje?
Ne. Ji stovi ant Drūkšių ežero kranto, už 39 kilometrų nuo Ignalinos ir šešių kilometrų nuo Visagino, Visagino savivaldybėje. Elektrinė veikė 1983-2009 m.
Kiek kainuoja patekti į nacionalinį parką?
Patekti nieko nekainuoja. Lankytojo bilietas (1, 5 arba 25 Eur) yra parama parkui ir pavieniams lankytojams neprivalomas.
Kada veikia bitininkystės muziejus?
Nuo gegužės 2 d., antradieniais-sekmadieniais 10-18 val.; pirmadienis – poilsio diena. Sezono pabaiga direkcijos puslapiuose nurodoma skirtingai (rugsėjo 30 d. arba spalis), tad rudenį prieš važiuodami paskambinkite. Žiemą uždarytas.
Ar verta važiuoti be automobilio?
Į Ignaliną ir Palūšę – taip, traukinys iš Vilniaus važiuoja ir kelionė trunka apie pusantros valandos. Į Ladakalnį, Ginučius ir Stripeikius – sunkiai.
Kuris Lietuvos ežeras giliausias?
Tauragnas, ir jis yra šiame parke.
Renginiai ir kiti miestai
Ignalinos koncertai, žygiai ir miesto šventės surašyti Ignalinos renginių puslapyje, o Palūšė švenčia savo sukaktis atskirai. Visų Lietuvos miestų šventes surinkome į miestų švenčių kalendorių, o žiemą ateina eglutės įžiebimas.
Panašius gidus turi Molėtai, Anykščiai, Trakai, Biržai, Panevėžys, Kėdainiai, Šiauliai, Marijampolė, Kretinga, Klaipėda, Neringa, Palanga, Druskininkai ir Pakruojis.
Atnaujinta: 2026 m. spalio 13 d.
