Kėdainiuose gyvena kiek daugiau nei dvidešimt trys tūkstančiai žmonių, bet senamiestis čia toks, kokio neturi nė vienas kitas tokio dydžio Lietuvos miestas. Priežastis paprasta: XVII amžiuje Kėdainiai buvo Radvilų sostinė, o į juos laisvai leista keltis škotams, vokiečiams, olandams ir žydams. Tai, ką jie pristatė, didžiąja dalimi tebestovi. Šiame puslapyje – ką Kėdainiuose pamatyti ir kaip sudėlioti dieną.
Senamiestis
Senamiestis užima 87 hektarus dešiniajame Nevėžio krante ir yra vientisas, o ne atskiri išlikę pastatai. Jo dydį lėmė XVII amžius: klestėjimo metais mieste buvo šešios turgaus aikštės, 19 gatvių, popieriaus fabrikas, dešimt cechų ir apie 300 amatininkų.
Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 m. Vartbergės kronikoje kaip Gaydine, o Magdeburgo teises 1590 m. miestui išrūpino Jonas Kiška; vėliau jos buvo kartotos ir plečiamos 1637, 1648, 1650, 1729 ir 1762 metais. Nuo 1614-ųjų miestas tapo Biržų-Dubingių Radvilų valdos centru, o didžiausią pakilimą pasiekė valdant Jonušui ir Boguslavui Radviloms.
Lemiamas sprendimas priimtas 1627 m.: Kėdainiuose leista laisvai kurtis įvairių tautybių ir tikėjimų žmonėms. Atvyko škotai reformatai, pirkliai iš Olandijos ir Vokietijos, įsikūrė žydų bendruomenė. Dėl to senamiestyje vienu metu stovi reformatų bažnyčia, katalikų bažnyčios ir dvi sinagogos.
Radvilų mauzoliejus
Evangelikų reformatų bažnyčia yra svarbiausias senamiesčio pastatas, o įdomiausia jos dalis – rūsyje. Ten įrengtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – vienintelė Lietuvoje atkurta ir sutvarkyta XVII a. LDK didikų kapavietė, kurioje saugomi autentiški Radvilų sarkofagai.
Reformatų parapija Kėdainiuose susikūrė apie 1555 m., o XVII amžiuje miestas buvo evangelikų reformatų Žemaitijos distrikto centras. Mauzoliejus priklauso Kėdainių krašto muziejui; bilietas į jį kainuoja 3 Eur ir perkamas atskirai nuo kitų padalinių.
Minaretas
Miesto parke stovi dalykas, kurio Kėdainiuose nesitikite: minaretas. Jį apie 1880 m. pasistatė Rusijos kariuomenės generolas Eduardas Totlebenas, nuo 1869-ųjų valdęs Kėdainių dvarą. Aukštis – apie 25 metrus (taip nurodo muziejus; kai kuriuose šaltiniuose rasite 27,56 m), viršuje pusmėnulis, viduje laiptai į vienintelį balkonėlį.
Kam jis buvo reikalingas, tiksliai nežinoma. Viena versija sako, kad tai parko puošmena ir rusų ir turkų karų atminimas, kita – kad generolas iš jo rodydavo svečiams savo valdas. Yra ir legenda apie turkę mylimąją, bet ji lieka legenda.
Tai vienintelis laisvai stovintis minaretas Lietuvoje (antras yra prie Kauno mečetės). Į vidų taip paprastai nepateksite, ir tai svarbiausia praktinė šio puslapio detalė. Išorę parke galima apžiūrėti laisvai ir bet kada, o bokštas lankomas tik balandžio-spalio mėnesiais, muziejaus iš anksto paskelbtomis dienomis ir valandomis, su išankstine registracija muziejaus svetainėje; registracijoje viena vieta skiriama vienam žmogui, o pats kopimas tomis dienomis yra nemokamas. Antras būdas tuo pačiu laikotarpiu – muziejaus ekskursija po buvusią dvarvietę, kurios maršrute minaretas yra vienas iš objektų. Muziejus pasilieka teisę lankymą atšaukti dėl oro ar saugumo.
Dvi sinagogos
Senamiestyje viena šalia kitos stovi dvi sinagogos – žieminė ir vasarinė. Viena jų dabar yra Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, pasakojantis apie mieste gyvenusias bendruomenes.
Žydų bendruomenė Kėdainiams paliko ir tai, kuo miestas garsėja iki šiol. Agurkus XIX amžiuje čia ėmė auginti vietos žydų daržininkai, ir iš to išaugo agurko kaip miesto simbolio istorija bei kasmetinis Agurkų festivalis.
Muziejai: ką ir kada
Beveik viskas priklauso Kėdainių krašto muziejui, ir darbo laikas visuose pagrindiniuose padaliniuose vienodas: trečiadieniais-penktadieniais 11-18 val., šeštadieniais 10-17 val., sekmadieniais 10-15 val. Pirmadienį ir antradienį jie nedirba, o lankytojai įleidžiami iki pusvalandžio prieš uždarymą.
- Kėdainių krašto muziejus, Daugiakultūris centras ir Radvilų mauzoliejus – bilietas po 3 Eur.
- Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija – nuolatinės ekspozicijos nemokamos.
- Tradicinių amatų centras dirba kitaip: pirmadieniais-penktadieniais 8-17 val., ekspozicijos nemokamos, o amatų užsiėmimai kainuoja 2-5 Eur.
- 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje (už miesto) – 2 Eur, dirba kasdien 9-17 val. Vasaros tvarka keičiasi: 2026-aisiais dalį vasaros jis nedirbo pirmadieniais ir antradieniais, tad šiltuoju metų laiku grafiką pasitikrinkite.
Studentams, senjorams ir kelioms kitoms grupėms taikoma 50 procentų nuolaida.
Dvi detalės, kurios sugadina dieną, jei jų nežinai. Pirma: muziejuje ir visuose jo padaliniuose atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais, tad kortelė čia nepadės. Antra: prieš valstybines šventes muziejus dirba valanda trumpiau, o per pačias šventes nedirba visai.
Bažnyčios
Be reformatų bažnyčios, senamiestyje verta pamatyti medinę Šv. Juozapo (karmelitų) bažnyčią – barokinę, su atskira varpine. Mediniai barokiniai pastatai Lietuvoje reti, o šis stovi tiesiog mieste, ne atokiame kaime.
Nevėžis
Upė perkerta miestą ir yra patogiausias maršrutas tarp objektų: senamiestis guli dešiniajame krante, o per Nevėžį permestas pėsčiųjų tiltas, nuo kurio geriausiai matyti visa senamiesčio panorama. Nuo tilto iki minareto parke – kelios minutės.
2026-ieji: kultūros sostinė
Šiemet Kėdainiai yra Lietuvos kultūros sostinė, ir tai reiškia neįprastai tankią programą: parengta daugiau kaip 30 projektų ir per 150 renginių. Tarp jų – festivalis „Radviliada”, Czesławo Miłoszo festivalis ir atidarymo oratorija „AŠIS”, kurioje dalyvavo per 300 kėdainiečių savanorių.
Rugpjūtis buvo tirščiausias programos mėnuo. Jei planuojate kelionę kitais metais, atminkite, kad kultūros sostinės statusas yra vienų metų dalykas, tad 2027-aisiais renginių bus mažiau, o patys objektai liks tie patys. Mieste vyksta ir smulkesnių dalykų, pavyzdžiui, „Lietvamzdžių diena” ar galvosūkių labirintas gatvėse, o senamiestis kartais grąžinamas į XVII amžių.
Kaip atvykti
Kėdainiai yra vidurio Lietuvoje, 45 kilometrai į šiaurę nuo Kauno, prie magistralės Kaunas-Panevėžys. Autobusu pasiekiami patogiai, automobiliu – greitai iš bet kurios pusės. Senamiestis kompaktiškas, tad atvažiavus automobilį galima palikti ir toliau eiti pėsčiomis.
Kaip sudėlioti dieną
- Rytas: senamiestis – Didžiosios Rinkos aikštė, Didžioji gatvė, dvi sinagogos.
- Vidurdienis: evangelikų reformatų bažnyčia ir Radvilų mauzoliejus, paskui krašto muziejus.
- Popietė: pėsčiųjų tiltas per Nevėžį ir miesto parkas su minaretu.
- Jei lieka laiko: Tradicinių amatų centras arba kelionė į Paberžę, kur veikia 1863 m. sukilimo muziejus.
Pusės dienos užtenka senamiesčiui, visos dienos – su muziejais. Svarbiausia: nevažiuokite pirmadienį ar antradienį, nes tomis dienomis uždaryti visi pagrindiniai muziejaus padaliniai, o senamiestis be mauzoliejaus ir Daugiakultūrio centro netenka pusės turinio.
Dažniausi klausimai
Kodėl Kėdainiuose yra minaretas?
Jį apie 1880 m. pasistatė dvarą valdęs Rusijos generolas Eduardas Totlebenas. Tikslus motyvas nežinomas; tai vienintelis laisvai stovintis minaretas Lietuvoje, apie 25 metrų aukščio. Į vidų patenkama tik balandžio-spalio mėnesiais: arba muziejaus iš anksto paskelbtomis dienomis užsiregistravus, arba su muziejaus ekskursija po dvarvietę. Pavieniams lankytojams paskelbtomis dienomis kopimas nemokamas.
Kada muziejai uždaryti?
Pirmadieniais ir antradieniais. Kitomis dienomis: trečiadienį-penktadienį 11-18, šeštadienį 10-17, sekmadienį 10-15 val.
Kiek kainuoja bilietas?
Po 3 Eur į krašto muziejų, Daugiakultūrį centrą ir Radvilų mauzoliejų (į kiekvieną atskirai). Paberžės muziejus 2 Eur. Amatų centro ir Monkutės-Marks galerijos nuolatinės ekspozicijos nemokamos. Atsiskaitoma tik grynaisiais.
Kodėl agurkas?
Agurkus Kėdainiuose XIX amžiuje ėmė auginti vietos žydų daržininkai, ir iš to išaugo miesto simbolis bei kasmetinis Agurkų festivalis.
Ką veikti lyjant?
Krašto muziejus, Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, Monkutės-Marks galerija. Visi senamiestyje, vienas šalia kito.
Renginiai ir kiti miestai
Kėdainių koncertai, festivaliai ir miesto šventės surašyti Kėdainių renginių puslapyje. Visų Lietuvos miestų šventes surinkome į miestų švenčių kalendorių, o žiemą ateina eglutės įžiebimas.
Panašius gidus turi Molėtai, Marijampolė, Kretinga, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Neringa, Palanga, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Biržai, Ignalina ir Pakruojis. Atskirus renginių puslapius turi Pakruojo kraštas, Molėtai ir Ignalina.
Atnaujinta: 2026 m. spalio 12 d.
