Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, bet daugumai žmonių jis pirmiausia reiškia vieną vietą už dvylikos kilometrų nuo jo. Kryžių kalnas iš tiesų vertas kelionės, tačiau pats miestas turi dalykų, kurių niekur kitur nerasite: aikštę, veikiančią kaip saulės laikrodis, seniausią pėsčiųjų gatvę šalyje ir muziejų, kuriame surinkti dviračiai nuo XIX amžiaus. Šiame puslapyje – ką Šiauliuose pamatyti ir kaip sudėlioti dieną.
Kryžių kalnas
Kalnelis stovi 12 kilometrų į šiaurės rytus nuo Šiaulių, prie Jurgaičių kaimo, prie pat kelio į Rygą. Pasakojama, kad pirmieji kryžiai čia atsirado po 1831 metų sukilimo, žuvusių sukilėlių atminimui; pateikiama ir kitų versijų, siejamų su XIX a. viduriu bei 1863-ųjų sukilimu. Nuo to laiko kryžių tik daugėjo. Šiandien skaičiuojama daugiau kaip 200 tūkstančių įvairaus dydžio kryžių, rožinių ir medalikėlių, bet tikslaus skaičiaus nežino niekas: jis keičiasi kasdien.
Įdomiausia kalno dalis yra tai, kas jam buvo daroma. Nuo 1958 iki 1988 metų sovietų valdžia kryžius šalino buldozeriais: vien 1961-aisiais sunaikinta apie 5 000 kryžių, iki 1975-ųjų – dar maždaug 1 200. Kiekvieną kartą kryžiai atsirasdavo iš naujo, nakčia. 1993 m. rugsėjo 7 d. čia šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II; tais pačiais metais pastatyta koplyčia.
Lankymas nemokamas ir galimas bet kuriuo paros metu: pats kalnas darbo laiko neturi. Jį turi tik lankytojų centras su suvenyrų parduotuve: sausio 1 – kovo 31 ir spalio 1 – gruodžio 31 d. 9-17 val., balandžio 1 – rugsėjo 30 d. 9-18 val., prieššventinėmis dienomis valanda trumpiau. Paskutinę mėnesio dieną parduotuvė nedirba dėl revizijos, tad jei planuojate pirkti kryžių vietoje, tą dieną rinkitės kitą.
Saulės laikrodžio aikštė
Aikštė įrengta 1986 m., miesto 750 metų jubiliejui (architektai Algimantas Černiauskas, Remigijus Jurėla ir Algis Vyšniūnas). Jos grindinyje įtaisyti metaliniai skaitmenys, o kolonos šešėlis, slenkantis per aikštę, rodo vietos saulės laiką.
Ant 18 metrų kolonos stovi auksuota Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys”: beveik keturių metrų aukščio ir 700 kilogramų svorio figūra, mieste dažniau vadinama tiesiog Auksiniu berniuku. 1993 m. ji įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Auksavimas nėra metafora: per restauravimą skulptūrai padengti prireikė 1 900 aukso lapelių.
Vardas čia svarbus. Šiaulių vardas pirmą kartą paminėtas 1236 metais Livonijos kronikoje, aprašant Saulės mūšį, ir visa aikštė yra ištisas žaidimas tuo sutapimu tarp miesto vardo ir saulės.
Katedra
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra stovi miesto centre ir yra aukščiausias jo akcentas: bokštas siekia 70 metrų. Mūrinę bažnyčią pradėta statyti po 1617 m. medinės vietoje, o konsekruota ji 1634 m. spalio 8 d. Katedra ji tapo tik 1997 m., įsteigus Šiaulių vyskupiją.
Prieš įeidami apeikite ją iš pietų pusės. Ant sienos yra saulės laikrodis. Istoriografijoje įsitvirtinusi nuomonė, kad tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, datuojamas 1625-aisiais ar vėlesniais metais, bet pati katedra sako kitaip: tiksli įrengimo data nežinoma, o laikrodis greičiausiai atsirado daug vėliau, 1880-aisiais, kai per gaisrą buvo prarastas mechaninis laikrodis. Jis mažas, pilkas ir lengvai pražiūrimas, tad bažnyčią reikia apeiti ratu sąmoningai, kitaip jo nepamatysite.
Bulvaras
Pėsčiųjų Vilniaus gatvė, kurią visi vadina tiesiog bulvaru, yra pirmoji pėsčiųjų gatvė Lietuvoje. Ji įrengta 1975 m., kai eismui uždaryta 900 metrų atkarpa; dabartinis bulvaro ilgis – 1 280 metrų, nuo Žemaitės iki Draugystės prospekto.
Čia stovi ir miesto susitikimų taškas – laikrodis su mediniu gaidžiu ant stulpo. Šiauliečiai iki šiol susitaria „prie laikrodžio”, ir tai veikia geriau nei bet koks adresas.
Chaimo Frenkelio vila
Geltona secesijos vila su parku yra gražiausias miesto pastatas ir vienas iš „Aušros” muziejaus padalinių. Pastatyta ji 1908 m., greta odų fabriko, kurio savininkas Chaimas Frenkelis į Šiaulius atvyko 1879-aisiais ir pradėjo nuo dirbtuvių su dešimt darbininkų. Fabrikas tapo didžiausiu odos pramonės fabriku Rusijos imperijoje: 1901 m. jame per metus išdirbta 100 tūkstančių odų, o 1914-aisiais dirbo daugiau kaip 800 žmonių. Muziejaus padaliniu vila tapo 1993 m.
Vilos parkas atviras nemokamai kasdien 10-22 val., todėl net uždarymo dieną čia galima užeiti. Rožyne kasmet pražysta miesto garbės piliečio rožė.
Muziejai
Šiauliuose muziejų daugiau, nei tikitės, ir beveik visi priklauso „Aušros” muziejui. Be Frenkelio vilos, čia yra Dviračių muziejus (miestas ne veltui turi dviračių gamyklą), Fotografijos muziejus, Radijo ir televizijos muziejus, Venclauskių namai, Šiaulių istorijos muziejus ir Žaliūkių malūnininko sodyba.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. galioja tokios kainos: Frenkelio vila, Dviračių, Fotografijos muziejai, Venclauskių namai ir istorijos muziejus – po 8 Eur, Žaliūkių sodyba 6 Eur, Radijo ir televizijos muziejus 4 Eur. Vienam ar dviem suaugusiesiems su vaiku taikoma 50 procentų nuolaida.
Svarbiausia planuojant: pirmadieniais uždaryti visi padaliniai. Antradieniais-penktadieniais jie dirba 10-18 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Dvi išimtys: Radijo ir televizijos muziejus darbo dienomis uždaro 17 val., o dėl Fotografijos muziejaus šaltiniai nesutaria (muziejaus tinklalapis nurodo irgi iki 17 val.), tad važiuodami vėlyvą popietę pasitikrinkite. Poeto Jovaro namas šiuo metu uždarytas.
Talkšos ežeras ir Rėkyva
Šiauliai yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame ežeras prasideda tiesiai už centro. Talkšos ežeras yra po ranka nuo Saulės laikrodžio aikštės, aplink jį eina takas, o iš jo matyti ir katedros bokštas. Didesnis Rėkyvos ežeras yra pietinėje miesto dalyje, prie durpyno ir pelkių. Rėkyvos pelkė ir aplinkinės teritorijos priklauso saugomų buveinių tinklui ir yra vertingos vandens bei pelkių paukščiams.
Miesto istorija trumpai
Šiauliai mini save nuo 1236-ųjų, bet beveik nieko tokio seno nematysite, ir tam yra priežastis. 1915 m. balandžio-liepos mėnesiais per vokiečių ir rusų kariuomenių kovas sudegė apie 65 procentai miesto pastatų, o 1944 m. liepą-rugpjūtį sugriauta 85 procentai. Tai, ką matote dabar, didžiąja dalimi yra atstatyta po karo.
Tai paaiškina ir miesto charakterį: plačios gatvės, modernizmo kvartalai ir keli išlikę fragmentai, kuriuos verta ieškoti sąmoningai, nes atsitiktinai jų nepamatysite.
Kaip atvykti
Šiauliai yra šiaurės Lietuvoje, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos, prie magistralės į Rygą. Iš Vilniaus ir Kauno važiuoja autobusai ir traukiniai, kelionė traukiniu iš Vilniaus trunka apie tris valandas.
Kryžių kalnui reikia atskiro plano: viešuoju transportu jis pasiekiamas ne itin patogiai, tad dauguma važiuoja automobiliu arba iš anksto užsisako kelionę. Jei vykstate iš Rygos pusės, kalnas yra tiesiog pakeliui.
Kaip sudėlioti dieną
- Rytas: Kryžių kalnas. Anksti ten tylu, o vidurdienį privažiuoja autobusai.
- Vidurdienis: grįžtant į miestą – Saulės laikrodžio aikštė ir Talkšos ežeras.
- Popietė: bulvaras, katedra, pietūs.
- Pabaigai: vienas muziejus. Su vaikais rinkitės Dviračių, su fotoaparatu – Fotografijos, su laiku – Frenkelio vilą ir jos parką.
Vienos dienos užtenka viskam, jei išvažiuojate anksti. Tik nepamirškite, kad pirmadienį visi muziejai uždaryti, o savaitgalį jie atsidaro valanda vėliau, ir dauguma užsidaro valanda anksčiau nei darbo dienomis.
Dažniausi klausimai
Kiek kainuoja patekti į Kryžių kalną?
Nieko. Jis atviras ištisus metus ir neturi darbo laiko.
Kiek kryžių ten yra?
Skaičiuojama daugiau kaip 200 tūkstančių, bet tikslaus skaičiaus nežino niekas, nes kryžių kasdien pridedama.
Kada muziejai uždaryti?
Pirmadieniais uždaryti visi „Aušros” muziejaus padaliniai. Savaitgaliais jie dirba trumpiau: 11-17 val.
Ką veikti lyjant?
Dviračių, Fotografijos arba Radijo ir televizijos muziejai, Venclauskių namai, Frenkelio vila. Visi mieste ir visi po stogu.
Ar verta važiuoti žiemą?
Kryžių kalnui taip, nes jis atviras visada ir žiemą ten mažiausiai žmonių. Miestui taip pat, nes beveik viskas, ką čia veikiama, yra arba gatvėje, arba muziejuje.
Renginiai ir kiti miestai
Šiaulių koncertai, festivaliai ir miesto šventės surašyti Šiaulių renginių puslapyje. Rudenį mieste vyksta teatro festivalis „Pulsas”, rugsėjį minima Baltų vienybės diena, o kultūros centras 2026-aisiais minėjo 80-metį. Visų Lietuvos miestų šventes surinkome į miestų švenčių kalendorių, o žiemą ateina eglutės įžiebimas.
Panašius gidus turi Molėtai, Marijampolė, Kretinga, Kėdainiai, Panevėžys, Klaipėda, Neringa, Palanga, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Biržai, Ignalina ir Pakruojis. Atskirus renginių puslapius turi Pakruojo kraštas, Panevėžys ir Kėdainiai.
Atnaujinta: 2026 m. spalio 12 d.
