Nekaltas įprotis su rimtomis pasekmėmis

Pripažinkime – daugelis krapšto nosį, tačiau retas apie tai kalba garsiai. Šis įprotis atrodo toks menkas ir nereikšmingas, kad vargu ar susimąstome apie galimas pasekmes. Tačiau otorinolaringologai perspėja: nuolatinis nosies šašų krapštymas gali sukelti ne tik kraujavimą, bet ir lėtinį uždegimą ar net negrįžtamus nosies struktūros pažeidimus.

Kodėl nosyje atsiranda šašų?

Nosies gleivinė yra itin plonas ir jautrus audinys, kuriam būtina nuolatinė drėgmė. Kai oras aplinkui išsausėja, gleivinė taip pat praranda drėgmę ir pradeda trūkinėti. Lietuvoje tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai dėl centrinio šildymo patalpų oro drėgnumas gali kristi iki 20–30 procentų. Prie gleivinės sausėjimo prisideda ir dulkės, dažnas nosies pūtimas ar kai kurie vaistai, pavyzdžiui, purškalai nuo slogos.

Ant atsiradusių įtrūkimų susidaro šašai – tai natūrali organizmo gynybinė reakcija. Šašas veikia kaip apsauginis pleistras, po kuriuo pažeistas audinys gali ramiai gyti. Problemos prasideda tada, kai šį “pleistrą“ nuluplame per anksti.

Užburtas ratas: krapštymas, žaizda, naujas šašas

Pašalinus šašą, žaizda vėl atsiveria, pradeda kraujuoti, o organizmas vėl skuba formuoti naują apsauginį sluoksnį. Taip patenkama į užburtą ratą: krapštymas sukelia žaizdą, ant jos susidaro šašas, kuris vėl erzina ir yra nukrapštomas. Šis ciklas gali tęstis savaites ar net mėnesius, kaskart vis labiau žalojant jautrią nosies gleivinę.

Nuo lėtinio uždegimo iki skylės nosies pertvaroje

Kiekvienas piršto įkišimas į nosį yra mechaninė trauma. Dėl nuolatinių pažeidimų gleivinė gyja vis sunkiau, vystosi lėtinis uždegimas, audinys plonėja, tampa dar sausesnis ir jautresnis.

Sunkiausiais atvejais pažeidimas gali pasiekti nosies pertvarą – kremzlę, skiriančią šnerves. Nuolatinis krapštymas gali sukelti pertvaros išopėjimą, o galiausiai – perforaciją, tai yra, skylę joje. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pacientų, besiskundžiančių nuolatiniu šašų susidarymu, jau turi struktūrinių nosies pažeidimų.

“Žmonės nesupranta, kad nosies pertvaroje nėra storo apsauginio sluoksnio. Gleivinė yra labai plona, o po ja – iškart kremzlė. Kai krapštoma kiekvieną dieną, ta kremzlė po truputį tiesiog nyksta“, – aiškina otorinolaringologė Aurelija. Perforuota pertvara sukelia nuolatinį sausumo jausmą, švilpimą kvėpuojant ir dar dažnesnį šašų formavimąsi.

Kada įprotis virsta liga?

Medicinoje kompulsyvus, nevaldomas nosies krapštymas turi pavadinimą – rinotileksomanija. Tai elgesio sutrikimas, turintis obsesinių-kompulsinių bruožų, kai žmogus krapšto nosį ne todėl, kad nori, o todėl, kad negali sustoti, nepaisydamas skausmo, kraujavimo ir žinojimo, kad kenkia sau. Tokiais atvejais prireikia ne tik otorinolaringologo, bet ir psichologo pagalbos.

Kaip sau padėti ir nutraukti ciklą?

Norint išvengti rimtų pasekmių, svarbiausia leisti nosiai sugyti. Štai keli patarimai, kaip tai padaryti:

  • Drėkinkite gleivinę. Reguliariai naudokite fiziologinio tirpalo ar jūros vandens purškalą. Jis padės palaikyti drėgmę ir sumažins šašų susidarymą.
  • Drėkinkite aplinkos orą. Šildymo sezono metu miegamajame naudokite oro drėkintuvą.
  • Minkštinkite šašus. Jei šašai jau susidarė, plonu sluoksniu patepkite juos vazelinu ar specialiu nosies tepalu. Tai geriausia daryti prieš miegą – per naktį tepalas suminkštins pluteles ir apsaugos audinį.
  • Kreipkitės į gydytoją. Jei pastebite nuolatinį kraujavimą, nemalonaus kvapo išskyras ar girdite švilpimą kvėpuojant, nedelsdami pasikonsultuokite su otorinolaringologu.

Ir svarbiausia – stenkitės sąmoningai neliesti nosies pirštais. Nosies gleivinė turi puikią savybę atsinaujinti, tereikia jai suteikti tam galimybę.

Turinys sukurtas su DI pagalba