Nuo salotų iki desertų: atrandame valgomų gėlių pasaulį

Daugelis gėlių, kurias auginame dėl grožio, gali atsidurti ir lėkštėje, suteikdamos patiekalams ne tik spalvų, bet ir netikėtų skonių. Nors valgomų žiedų tradicija Europoje siekia viduramžius, Lietuvoje tai vis dar daugeliui neįprasta praktika. Tačiau tereikia žinoti, kurias gėles skinti, o kurių vengti, ir jūsų vasaros virtuvė pasipildys naujais atradimais.

Gėlės, stebinančios skoniu

Kai kurios gėlės pasižymi ne tik švelniu aromatu, bet ir ryškiu, charakteringu skoniu, galinčiu pakeisti įprastus prieskonius ar pagardus.

Nasturtės: aštrumas ir “nemokami kaparėliai“

Bene geriausiai žinoma valgoma gėlė – nasturtė. Jos žiedai ir lapai turi aštrų, pipirus primenantį skonį, panašų į ridikėlių ar gražgarsčių. Dėl šios savybės nasturtės puikiai tinka salotoms, sumuštiniams ar sūriems užkandžiams pagardinti. Tačiau tikras atradimas – žalios, neprinokusios nasturčių sėklos. Jas marinuojant gaunamas puikus kaparėlių pakaitalas, kurį galite užsiauginti tiesiog savo lysvėje.

Agurkžolė: vasaros gaiva gėrimuose

Ši gėlė savo pavadinimą gavo ne veltui – jos žydri, žvaigždutės formos žiedeliai iš tiesų kvepia ir turi šviežių agurkų skonį. Tai puikus priedas vasariškiems gėrimams, pavyzdžiui, limonadui ar vandeniui su citrina. Ypač efektingai agurkžolės žiedai atrodo užšaldyti ledo kubeliuose – taip papuoštas gėrimas nustebins bet kurį svečią. Be to, agurkžolė yra nereiklus augalas ir, kartą pasėta, sėkmingai pasisėja pati.

Serenčiai (sausgėlės): citrusinis prieskonis

Beveik kiekviename darže auginami oranžiniai ar geltoni serenčiai, dažnai vadinami sausgėlėmis, ne tik atbaido kenkėjus, bet ir yra valgomi. Jų žiedlapių skonis yra prieskoninis, su lengvu citrusinių vaisių atspalviu. Džiovinti ir sumalti serenčių žiedlapiai gali būti naudojami kaip prieskonis, o švieži puikiai tinka salotoms, marinatams ar arbatoms.

Aromatingoji klasika

Kai kurių gėlių skonis yra subtilesnis, labiau susijęs su jų kvapu, todėl jos idealiai tinka desertams ir gėrimams.

Levandos: daugiau nei kvapas

Levandų skonis – tai mėtos ir citrinos derinys su gėlišku poskoniu. Šviežius ar džiovintus levandų žiedus galima dėti į arbatą, medų, pyragus ar net ledus. Prancūzų virtuvėje levandos jau šimtmečius naudojamos ir sūriems patiekalams, ypač prie ėrienos, suteikdamos mėsai subtilaus aromato.

Rožės ir medetkos: saldumas ir spalva

Rožių žiedlapiai – tikra desertų klasika. Iš jų gaminamos uogienės, sirupai, jais puošiami tortai. Svarbu rinktis senovinių, stiprų kvapą turinčių veislių rožes, augintas be cheminių trąšų. Tuo tarpu medetkos patiekalams suteikia ne tik švelnų aštrumą, bet ir ryškią auksinę spalvą, todėl dažnai vadinamos “varguolių šafranu“. Jų žiedlapiais galima pagardinti ir nudažyti ryžius, sriubas ar net sviestą.

Svarbiausia taisyklė: valgykite tik tai, ką pažįstate

Nors valgomų gėlių pasaulis viliojantis, būtina prisiminti, kad ne visi žiedai yra saugūs. Kai kurios populiarios sodo gėlės yra nuodingos.

  • Venkite šių augalų: Niekada neragaukite pakalnučių, rusmenių, oleandrų, rododendrų, kurpelių žiedų – jie yra stipriai nuodingi.
  • Nevalgykite pirktinių gėlių: Gėlių parduotuvėse ar prekybos centruose parduodamos gėlės dažniausiai yra apdorotos pesticidais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl maistui netinka.
  • Būkite tikri tuo, ką skinate: Valgykite tik tas gėles, kurias patys užsiauginote ir esate šimtu procentų tikri dėl jų rūšies.

Geriausia žiedus skinti ryte, nuplauti po šaltu vandeniu ir naudoti šviežius. Pradėkite nuo mažų kiekių – vienas nasturtės žiedas salotose ar agurkžolės žiedelis gėrime gali tapti pirmuoju žingsniu į naujų vasaros skonių atradimą.

Turinys sukurtas su DI pagalba