Pavasarinis galvosūkis: kodėl gausiai patręšti serbentai neduoda uogų?
Atėjus pavasariui, daugelis sodininkų skuba tręšti savo augalus, tikėdamiesi gausesnio derliaus. Vis dėlto, patyrę daržininkai žino seną taisyklę: per daug trąšų – blogiau nei per mažai. Tai ypač galioja tręšiant serbentų krūmus mėšlu. Nors tai viena seniausių ir veiksmingiausių priemonių, netinkamai naudojama ji gali ne padėti, o pakenkti – nudeginti šaknis ir sumažinti uogų kiekį.
Šviežias mėšlas – pavojus jūsų krūmui
Didžiausia klaida, kurią daro sodininkai – naudoti šviežią, neperpuvusį mėšlą. Jame esantys aktyvūs cheminiai junginiai, ypač amoniakas, yra per stiprūs jautrioms augalo šaknims. Jie tiesiogine prasme jas “nudegina“, pažeidžia smulkiuosius plaukelius, per kuriuos krūmas siurbia vandenį ir maisto medžiagas. Rezultatas – augalas patiria šoką, nustoja augti, o kartais ir visai sunyksta.
Tinkamas naudoti mėšlas turi būti gerai perpuvęs arba kompostuotas. Toks mėšlas yra tamsios spalvos, birus, panašus į žemę ir kvepia ne tvartu, o drėgnu dirvožemiu. Tik tokia organinė trąša lėtai ir tolygiai atiduoda maistines medžiagas, gerina dirvožemio struktūrą ir sulaiko drėgmę.
Vištų ar karvių: kurį mėšlą pasirinkti?
Nors abu mėšlo tipai yra naudingi, jų poveikis skiriasi. Svarbu žinoti, kurį ir kada naudoti.
Vištų mėšlas yra gerokai koncentruotesnis. Jame gausu azoto, fosforo ir kalio, todėl jis veikia greitai ir skatina vešlų augimą bei uogų formavimąsi. Tačiau dėl didelės koncentracijos jį labai lengva perdozuoti. Net ir perpuvusį vištų mėšlą reikėtų naudoti saikingai.
Karvių mėšlas yra švelnesnis ir saugesnis pasirinkimas, ypač pradedantiesiems sodininkams. Jis lėčiau atpalaiduoja maistines medžiagas, nuosekliai gerina dirvožemio kokybę ir mažesnė tikimybė pakenkti augalui. Patyrę sodininkai sako, kad su vištų mėšlu reikia mokėti elgtis, o karvių – atleidžia klaidas.
Bet kokiu atveju, geriausia, jei mėšlas yra sumaišytas su šiaudais ar kitomis organinėmis medžiagomis – tai padeda sušvelninti jo koncentraciją.
Kiek ir kaip teisingai tręšti?
Pagrindinė taisyklė – saikas. Vienam kvadratiniam metrui aplink serbento krūmą pakanka maždaug 200 gramų gerai perpuvusio mėšlo (arba maždaug 2 kg dešimčiai kvadratinių metrų). Tai atitinka ploną, vos kelių centimetrų sluoksnį.
Mėšlą reikėtų tolygiai paskleisti aplink krūmą šaknų zonoje, bet ne prie pat kamieno. Po to jį galima lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį arba tiesiog palikti kaip mulčią. Svarbiausia – po tręšimo krūmą gausiai palaistyti. Vanduo padės maistinėms medžiagoms greičiau pasiekti šaknis.
Norintys gali pasigaminti ir skystų trąšų. Tam šviežias mėšlas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:20, palaikomas apie savaitę, kad subręstų, o tada nukošiamas ir skiediniu laistomi augalai. Svarbu nepilti skysčio ant lapų.
Kada geriausias laikas tręšti
Optimalus laikas tręšti serbentus mėšlu – pavasarį, kai pumpurai jau sprogsta ir pradeda augti pirmieji ūgliai. Lietuvoje tai dažniausiai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Svarbu, kad dirva jau būtų atšilusi ir drėgna.
Tręšti sausos žemės nerekomenduojama, nes maistinės medžiagos nebus pasisavinamos. Jei pavasaris sausas, prieš tręšimą ir po jo dirvą būtina gerai sulaistyti. Vieno tręšimo pavasarį paprastai pakanka visam sezonui. Antrą kartą tręšti galima nebent po žydėjimo, jei matote, kad krūmas auga silpnai, o jo lapai blyškūs.
Teisingai patręštas krūmas atsidėkos ne iš karto – pokyčiai bus matomi po 2-3 savaičių. Vasarą skirtumas bus akivaizdus: kekės bus pilnesnės, uogos didesnės, o derlius – kur kas gausesnis.
Turinys sukurtas su DI pagalba
