Populiari norma, kuri nebegalioja
Daugelis yra girdėję oficialią rekomendaciją – suvartoti 0,8 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui. Ši taisyklė ilgą laiką buvo laikoma mitybos pagrindu, tačiau specialistai perspėja: perkopus keturiasdešimties metų slenkstį, šio kiekio gali nebepakakti. Organizme prasideda pokyčiai, dėl kurių raumenų masė ima po truputį nykti, o šis procesas, nors ir nepastebimas, ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių.
“Žmonės dažnai kreipiasi skųsdamiesi nuovargiu ar bendru silpnumu“, – teigia dietologė. – “Išanalizavus jų mitybos dienoraštį, beveik visada pasitvirtina ta pati problema – suvartojama per mažai baltymų.“
Tylusis raumenų nykimas – sarkopenija
Su amžiumi susijęs laipsniškas raumenų masės, jėgos ir funkcijos mažėjimas medicinoje vadinamas sarkopenija. Nors šis procesas gali prasidėti jau nuo trisdešimties, po keturiasdešimties jis gerokai paspartėja. Kūnas nebespėja taip efektyviai atkurti prarastų raumeninių skaidulų, todėl baltymai tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
“Kalbame ne apie estetiką ar sportinius pasiekimus“, – pabrėžia specialistė. – “Kalbame apie gebėjimą savarankiškai atsikelti nuo kėdės, išlaikyti pusiausvyrą lipant laiptais ar parsinešti pirkinius. Tai yra kasdienės funkcijos, kurias užtikrina sveiki raumenys.“
Baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių – pagrindinių “statybinių medžiagų“, reikalingų raumenų audiniui atstatyti. Kai jų trūksta, organizmas tiesiog nebeturi iš ko vykdyti “remonto darbų“.
Kiek baltymų iš tiesų reikia suvartoti?
Standartinė 0,8 gramo norma buvo nustatyta remiantis jaunų, sėslių suaugusiųjų poreikiais. Tačiau vyresniame amžiuje organizmo gebėjimas pasisavinti ir panaudoti baltymus silpnėja, todėl jų reikia daugiau. Specialistai rekomenduoja:
- Vyresniems nei 40 metų: 1–1,2 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui per dieną.
- Vyresniems nei 65 metai: poreikis gali siekti ir viršyti 1,2 gramo, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.
Praktinis pavyzdys: 72 kilogramus sveriančiam žmogui pagal senąją normą pakaktų 58 gramų baltymų. Tačiau pagal naujas rekomendacijas jam reikėtų suvartoti 72–87 gramus – tai beveik trečdaliu daugiau.
Kaip užtikrinti pakankamą baltymų kiekį?
Pasak dietologės, svarbiausia ne suvalgyti didelį baltymų kiekį per vieną kartą, o tolygiai paskirstyti jį dienos metu. Taip organizmas geriau pasisavins amino rūgštis. Rekomenduojama į kiekvieną pagrindinį valgymą įtraukti baltymų šaltinį.
“Nereikia daryti mitybos revoliucijos, užtenka nuoseklumo. Pavyzdžiui, kiaušiniai pusryčiams, graikiškas jogurtas ar varškė priešpiečiams, žuvis ar paukštiena pietums, o vakarienei puikiai tinka lęšiai ar avinžirniai“, – pataria specialistė.
Baltymai ir judėjimas – neatsiejamas duetas
Vien padidinti baltymų kiekį mityboje nepakanka. Didžiausią naudą jie teikia derinami su fiziniu krūviu, ypač jėgos pratimais. Sportas siunčia raumenims signalą augti, o baltymai suteikia tam reikalingų medžiagų. Be vieno iš šių komponentų rezultatas bus minimalus.
Jėgos pratimai nebūtinai reiškia svorių kilnojimą sporto salėje. Tai gali būti ir pratimai su savo kūno svoriu, pasipriešinimo gumų naudojimas ar netgi paprasčiausias atsistojimas nuo kėdės ir atsisėdimas kelis kartus iš eilės. Svarbiausia – duoti raumenims stimulą dirbti.
Nors keturiasdešimtasis gimtadienis dažnai asocijuojasi su gyvenimo viduriu, tai taip pat ir metas, kai verta peržiūrėti savo mitybos įpročius. Pradėti galima nuo paprasto žingsnio – rytoj prie pusryčių pridėti dar vieną kiaušinį.

