Sauja tablečių kasryt: įprotis ar būtinybė?

Multivitaminai, biotinas gražesniems plaukams, omega-3 kapsulės širdžiai, magnis nuo mėšlungio. Daugeliui lietuvių tai – įprastas rytinis ritualas. Ant virtuvės stalo išrikiuotos papildų dėžutės žada geresnę savijautą, stipresnį imunitetą ir daugiau energijos. Tačiau medikai perspėja, kad dažnai tai tėra pinigų švaistymas, o kartais – net ir rizika sveikatai.

Specialistų teigimu, aklas papildų vartojimas “dėl visa ko“ neduoda laukiamos naudos. “Papildas turi prasmę tik tada, kai organizmui kažko trūksta. Jei trūkumo nėra, dauguma medžiagų yra tiesiog pašalinamos. Galima sakyti, tai virsta brangiu šlapimu“, – aiškina šeimos gydytojai.

Kada papildai iš tiesų reikalingi?

Gydytojai pabrėžia, kad tam tikrais atvejais maisto papildai yra ne tik naudingi, bet ir būtini. Svarbiausia sąlyga – nustatytas konkretus medžiagos trūkumas, kurį patvirtina kraujo tyrimai.

  • Vitaminas D. Jo trūkumas yra ypač dažnas Lietuvos gyventojams tamsiuoju metų laiku dėl saulės stokos. Nustačius trūkumą, vitaminas D yra būtinas kaulų sveikatai ir imuninės sistemos veiklai.
  • Omega-3 riebalų rūgštys. Jei mitybos racione mažai riebios žuvies, omega-3 papildai gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.
  • Magnis. Jo gali trūkti patiriant daug streso, intensyviai sportuojant. Esant trūkumui, dažnai vargina raumenų mėšlungis, nuovargis.
  • Geležis. Šio elemento trūkumas dažnai nustatomas moterims, nėščiosioms, augančiam organizmui. Jis sukelia mažakraujystę, pasireiškiančią silpnumu ir energijos stoka.

Populiariausi, bet abejotino poveikio papildai

Vaistinių lentynos lūžta nuo produktų, žadančių greitus ir stebuklingus rezultatus. Vis dėlto moksliniai įrodymai, pagrindžiantys jų veiksmingumą, dažnai būna silpni arba jų išvis nėra.

Tarp tokių – kompleksiniai multivitaminai, kuriuose gausu įvairių medžiagų, tačiau jų dozės dažnai per mažos, kad turėtų realų poveikį esant trūkumui. Taip pat abejonių kelia biotino papildai plaukams, jei plaukų slinkimo priežastis nėra šios medžiagos stoka, ar įvairūs augaliniai ekstraktai svorio metimui, pavyzdžiui, žaliosios kavos, kurių nauda moksliškai nepatvirtinta.

Pavojus buteliuke: kai “natūralu“ nereiškia “saugu“

Dar viena rimta problema – perdozavimas. Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) kaupiasi organizme, o jų perteklius gali būti toksiškas. Pavyzdžiui, per didelė vitamino A dozė gali didinti intrakranijinį spaudimą, o vitamino D perteklius – sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Atsargiai reikėtų vertinti ir augalinius preparatus. Etiketė “natūralus“ negarantuoja saugumo. Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, pelynas ar bitkrėslė, turi toksiškų junginių, galinčių pakenkti nervų sistemai. Be to, augaliniai papildai gali pavojingai sąveikauti su vartojamais vaistais ir smarkiai apkrauti kepenis.

Ką daryti? Gydytojų rekomendacijos

Norint išvengti bereikalingų išlaidų ir galimos žalos sveikatai, specialistai pataria laikytis kelių paprastų taisyklių.

  1. Atlikite kraujo tyrimus. Tai vienintelis patikimas būdas sužinoti, kokių medžiagų jūsų organizmui iš tiesų trūksta. Nesivadovaukite internetiniais testais ar draugų patarimais.
  2. Vartokite tikslingai. Jei tyrimai parodė trūkumą, gydytojas ar vaistininkas parinks konkretų preparatą, reikiamą dozę ir vartojimo trukmę. Papildai neturėtų būti vartojami nuolat “profilaktiškai“.
  3. Subalansuokite mitybą. Geriausias vitaminų ir mineralų šaltinis – maistas. Daugeliu atvejų visavertė mityba gali aprūpinti organizmą visomis būtinomis medžiagomis be jokių papildomų tablečių.

Užuot pildžius pirkinių krepšelį dar vienu buteliuku tablečių, verčiau investuokite į kokybišką maistą: žuvį, daržoves, vaisius, riešutus ir pieno produktus. Taip ne tik sutaupysite, bet ir realiai prisidėsite prie savo geros savijautos.