Interneto sensacija: pigi priemonė prakaito kvapui naikinti

Vasaros karščiams įsibėgėjant, socialiniuose tinkluose vėl atgimsta patarimas, žadantis tikrą išsigelbėjimą nuo prakaito – esą paprasta valgomoji soda gali atstoti brangius dezodorantus. Šis metodas pristatomas kaip pigesnis, natūralesnis ir net “galingesnis“ sprendimas. Bet ar tikrai virtuvės spintelėje slypi stebuklas, galintis išspręsti nemalonaus kvapo problemą?

Kaip tai veikia moksliškai?

Valgomoji soda, arba natrio bikarbonatas, yra šarminė medžiaga. Nemalonų prakaito kvapą sukelia bakterijos, kurios dauginasi rūgštinėje terpėje ant mūsų odos. Patekus sodai ant odos, ji neutralizuoja šias rūgštis ir taip sukuria nepalankią aplinką bakterijoms daugintis. Mažiau bakterijų – mažiau ir nemalonaus kvapo. Šis principas yra moksliškai pagrįstas.

Be to, soda pasižymi savybe sugerti drėgmę, tad bent jau kurį laiką po panaudojimo pažastys išties gali jaustis sausesnės. Populiariausias receptas itin paprastas: arbatinis šaukštelis sodos sumaišomas su keliais lašais vandens, kol susidaro pasta. Šia mase ir tepamos pažastys.

“Aš naudoju jau antrus metus, ypač vasarą. Ir kvapas tikrai ryškiai sumažėja“, – patirtimi dalijasi vilnietė Vaida.

Dezodorantas – taip, antiperspirantas – ne

Čia ir slypi esminis skirtumas, kurį būtina suprasti. Soda veikia kaip dezodorantas – ji neutralizuoja kvapą ir šiek tiek sugeria drėgmę. Tačiau ji nestabdo paties prakaitavimo proceso. Prakaito liaukos ir toliau veiks kaip veikę, ypač per didelius karščius, sportuojant ar patiriant stresą.

Todėl teiginys, kad soda yra “galingesnė už dezodorantus“, yra klaidinantis. Ji nėra antiperspirantas, kuris, skirtingai nei soda, blokuoja prakaito liaukas ir fiziškai sumažina išsiskiriančio prakaito kiekį. Daugeliui žmonių kasdienėmis sąlygomis sodos poveikio gali pakakti, tačiau tai nėra universali priemonė nuo gausaus prakaitavimo.

Kada naudoti saugu, o kada rizikuojate pakenkti odai?

Nors soda yra natūrali priemonė, ji tinka ne visiems ir gali sudirginti odą. Norint išvengti nemalonių pasekmių, svarbu laikytis kelių taisyklių:

  • Niekada nenaudokite sausų miltelių. Sodą būtina praskiesti vandeniu, nes sausi milteliai gali pažeisti odą mechaniškai.
  • Nenaudokite ant pažeistos odos. Ypač svarbu vengti tepti sodos pastą ant ką tik nuskustos ar kitaip sudirgintos odos – tai gali sukelti stiprų deginimo jausmą ir paraudimą.
  • Stebėkite odos reakciją. Jei turite jautrią odą, pirmiausia išbandykite priemonę mažame odos plote. Jei per kelias valandas atsiranda niežulys ar paraudimas, šio metodo atsisakykite.
  • Naudokite saikingai. Paprastai pakanka priemonę naudoti kartą per dieną.

“Man tinka puikiai, bet mano draugei – ne. Jos oda parausdavo. Tai labai individualu“, – patvirtina Vaida.

Alternatyvos jautriai odai

Jei sodos jūsų oda netoleruoja, tačiau norite natūralesnės priemonės, rinkitės dezodorantus su cinko oksidu arba magnio hidroksidu. Šios medžiagos taip pat veiksmingai kovoja su bakterijomis, tačiau yra švelnesnės odai.

Jei pagrindinė problema yra ne kvapas, o gausus prakaitavimas, veiksmingiausias sprendimas išlieka antiperspirantai su aliuminio druskomis. Nors internete sklando mitų apie jų žalą, nėra jokių patikimų mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų ryšį tarp aliuminio naudojimo kosmetikoje ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Apibendrinant, soda gali būti veiksmingas ir pigus būdas kovoti su prakaito kvapu, tačiau ji nėra stebuklinga priemonė, tinkanti visiems ir visais atvejais. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūno poreikius ir nesivadovauti aklai kiekviena interneto sensacija.