Nematomos, bet girdimos visur

Miesto šventės scena, konferencijos tribūna ar svarbus susitikimas. Dažnai šalia kalbančiųjų matome žmones, kurių rankos pasakoja istorijas, perteikia emocijas ir griauna tylos sienas. Tai – gestų kalbos vertėjos, be kurių daugybė renginių ir paslaugų Alytuje būtų neprieinamos kurčiųjų bendruomenei. Jos – tai Živilė Bakūnienė, Laima Jančiulienė ir Rita Norkūnienė, trys specialistės, dirbančios tarp dviejų kalbų ir dviejų pasaulių.

“Šis darbas aiškiai parodo, kad bendravimas – kur kas daugiau nei žodžiai. Išmoksti atidžiau stebėti žmogų, jo reakcijas ir kūno kalbą. Jis moko mažiau skubėti vertinti ir daugiau stengtis suprasti“, – vieningai sako jos.

Nuo scenos iki teismo salės

Gestų kalbos vertėjo darbo vieta neturi ribų. Šiandien jos gali versti miesto šventėje ar kultūros renginyje, o rytoj – padėti susikalbėti gydytojo kabinete, valstybinėje institucijoje, policijoje ar net teismo posėdyje. Jų darbas užtikrina, kad kurtieji yra lygiaverčiai visuomenės nariai, turintys teisę laiku gauti visą svarbią informaciją.

Alytiškės džiaugiasi, kad per pastaruosius metus gestų kalba tapo kur kas matomesnė. Vertėjas televizijos ekrane ar šalia valstybės vadovų jau nebestebina – tai tampa būtinybe, o ne papildoma paslauga. Taip visuomenei siunčiama aiški žinutė – kurtieji turi teisę suprasti ir būti suprasti.

Daugiau nei gestai: nematoma darbo pusė

Iš šalies gali atrodyti, kad vertėjas tiesiog “rodo gestais“ tai, ką girdi. Tačiau iš tiesų tai – be galo intensyvus protinis darbas. “Vienu metu vyksta keli procesai: klausomės, analizuojame informaciją, verčiame ją į kitą kalbą ir tuo pat metu jau sekame tolesnę kalbą“, – pasakoja R. Norkūnienė.

Kiekvienas renginys ar susitikimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo. Prieš verčiant konferencijoje ar specifinės temos renginyje, tenka gilintis į terminologiją ir kontekstą. Vertėjas negali gerai išversti to, ko pats nesupranta. Tai ypač svarbu tiesioginiame eteryje, kur nėra galimybės sustoti ir paprašyti pakartoti.

Šis darbas reikalauja ne tik puikaus kalbų išmanymo, bet ir plieninės koncentracijos, greitos reakcijos bei gebėjimo išlikti neutraliam net ir emociškai sudėtingose situacijose – pranešant ligos diagnozę ar liudijant teisme.

Pašaukimas, tapęs profesija

Visas tris vertėjas į šią sritį atvedė noras dirbti su žmonėmis ir būti jiems naudingoms. Nors kai kurioms tai buvo atsitiktinis atradimas, o kitoms – vaikystės smalsumo tąsa, šiandien jos neįsivaizduoja savęs kitur. Tai profesija, kuri niekada nebūna monotoniška ir kasdien leidžia prisiliesti prie skirtingų žmonių istorijų.

Jos pabrėžia, kad gestų kalba nėra universali – kiekviena šalis turi savo. Lietuvių gestų kalba yra savarankiška kalba su unikalia gramatika, kurioje informaciją perteikia ne tik rankų judesiai, bet ir veido išraiška bei kūno kalba.

Būtent todėl profesionalių vertėjų poreikis išlieka didžiulis. Technologijos, tokios kaip nuotolinio vertimo programėlė “LGK VERTIMAI“, labai padeda, tačiau gyvo vertėjo, gebančio perteikti kontekstą, emocijas ir niuansus, nepakeis jokia programa.

Alytus – namai ir širdis

Nors karjeros galimybės didmiesčiuose viliojo, visos trys vertėjos savo ateitį susiejo su gimtuoju ar širdžiai artimu Alytumi. Čia jų šaknys, šeimos ir ramybė, kurios trūksta didmiesčiuose. Jos džiaugiasi galėdamos prisidėti prie to, kad jų miestas taptų atviresnis ir draugiškesnis visiems, o kultūros ir visuomeninio gyvenimo renginiai būtų prieinami kiekvienam alytiškiui.

Nepraleisk svarbios informacijos spausk ir pridėk svetainę prie aktualių šaltinių

Pridėti prie pageidaujamų šaltinių

Turinys redaguotas su DI pagalba