Pacientės spintelėje – devynios pakuotės papildų

“Parodykite, ką geriate kasdien“, – tokio prašymo iš gydytojos sulaukusi pacientė ant stalo išdėliojo visą savo “sveikatos“ arsenalą: devynias skirtingas pakuotes. Tarp jų – multivitaminai, vitaminas C, B grupės kompleksas, kalcis, kolagenas ir dar keli papildai, kurių pavadinimų moteris net neprisiminė.

Atidžiai apžiūrėjusi kiekvieną pakuotę, gydytoja penkias iš jų nustūmė į šalį. “Šie jums neduoda jokios naudos, – konstatavo ji. – Išskyrus tai, kad dėl jų tuštėja jūsų piniginė.“

Kodėl multivitaminai dažnai neveiksmingi

Specialistės teigimu, jei žmogaus mityba yra subalansuota ir įvairi, organizmas visas reikalingas medžiagas gauna su maistu. Tokiu atveju multivitaminų tabletė tiesiog prideda tai, ko ir taip netrūksta, o perteklius yra paprasčiausiai pašalinamas su šlapimu.

“Žmonės dažnai vadovaujasi požiūriu “blogiau nebus“, tačiau kartais gali būti ir blogiau. Kai kurios medžiagos, vartojamos kartu, trukdo viena kitos pasisavinimui. Pavyzdžiui, kalcis gali blokuoti geležies įsisavinimą, o per didelė vitamino B6 dozė ilgainiui gali sukelti nervų pažeidimus“, – aiškino medikė.

Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad sveikiems žmonėms multivitaminai retai kada pagerina kokius nors išmatuojamus rodiklius – nei suteikia daugiau energijos, nei sustiprina imunitetą, nei pakelia nuotaiką. Rezultatas – išleisti pinigai be jokio apčiuopiamo poveikio.

Vitaminas C ir B grupė: populiariausi mitai

Vienas gajausių mitų – milžiniškos vitamino C dozės, neva padedančios įveikti peršalimą. Tiesa yra kur kas paprastesnė: organizmas pasiima tik tiek šio vitamino, kiek jam reikia, o visa kita pašalina. Dažniausiai pakankamą kiekį gauname valgydami apelsinus, paprikas ar brokolius.

“Rekomenduojamos paros normos yra apie šimtą miligramų, o žmonės geria po tūkstantį ir stebisi, kodėl nejaučia jokio skirtumo“, – pastebėjo gydytoja. Panaši situacija ir su B grupės vitaminais: jei kraujo tyrimai nerodo trūkumo, papildomai vartojama tabletė neturi ko kompensuoti. Be to, sintetinės vitaminų formos dažnai yra prasčiau pasisavinamos.

Kalcis ir kolagenas: kai papildas atsisuka prieš jus

Kalcio papildai, vartojami be vitamino D, yra beveik beprasmiai, nes be šio kofaktoriaus kalcis yra labai prastai pasisavinamas. Negana to, per didelis jo kiekis organizme gali didinti inkstų akmenų susidarymo ir kraujagyslių kalcifikacijos riziką.

O kaip dėl populiariojo kolageno? “Kolageno milteliai stebuklingai nekeliauja tiesiai į odą ar sąnarius. Tai – rinkodaros pasakojimas, o ne biochemija“, – paaiškino medikė. Patekęs į organizmą, kolagenas yra suvirškinamas kaip ir bet kuris kitas baltymas – suskaidomas į aminorūgštis, kurias kūnas panaudoja ten, kur jam labiausiai reikia, o ne ten, kur norėtumėte jūs.

Kada vitaminai ir papildai iš tiesų reikalingi

Vis dėlto, yra situacijų, kai papildai yra ne tik naudingi, bet ir būtini. Svarbiausia – vartoti juos pagrįstai.

  • Vitaminas D. Jo trūkumas itin aktualus Lietuvos gyventojams tamsiuoju metų laiku, kai saulės spindulių gauname itin mažai.
  • Folio rūgštis. Būtina nėštumo metu, siekiant išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų.
  • Vitaminas B12. Dažnai trūksta veganams, vegetarams ir žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, dėl kurių ši medžiaga prasčiau pasisavinama.
  • Geležis. Vartojama tik tada, kai kraujo tyrimai rodo aiškų jos trūkumą ir mažakraujystę.

“Taisyklė turėtų būti viena: pirma – tyrimas, o tik tada – papildas. Ne atvirkščiai. Sprendimą reikėtų priimti ne todėl, kad kaimynė taip daro ar reklama ragina“, – apibendrino gydytoja.

Prieš pirkdami dar vieną vitaminų pakuotę, apsvarstykite galimybę atlikti kraujo tyrimus. Tai gali padėti sutaupyti dešimtis eurų, kuriuos kas mėnesį išleidžiate galbūt visiškai nereikalingiems papildams.