Gydytojas įspėja: tikrasis antsvorio pavojus slypi ne svarstyklėse, o kūno viduje
Septyni iš dešimties suaugusiųjų Europoje turi antsvorio ar yra nutukę. Daugeliui tai atrodo tik estetinė problema – keli papildomi kilogramai, kurie galbūt netelpa į mėgstamus džinsus. Tačiau medikai skambina pavojaus varpais: perteklinis svoris keičia ne tik kūno formas. Jis tyliai ir nuosekliai ardo organizmą iš vidaus, sukeldamas lėtinį uždegimą, silpnindamas imunitetą ir išbalansuodamas hormonų veiklą.
Riebalinis audinys: aktyvi ir pavojinga gamykla
Ilgą laiką riebalinis audinys buvo laikomas pasyvia energijos saugykla. Tačiau šiandien mokslas žino, kad tai – aktyvus endokrininis organas, veikiantis tarsi nuolat dirbanti gamykla. Deja, kai šios gamyklos apimtys per didelės, jos produkcija tampa toksiška. Riebalų ląstelės išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, kurios palaiko nuolatinį, žemo intensyvumo uždegimą visame kūne.
“Žmonės dažnai numoja ranka – ką čia pakeis keli kilogramai. Bet įsivaizduokite, kad jūsų kūne nuolat veikia uždegimo židinys. Būtent tai ir daro perteklinis riebalinis audinys“, – aiškina gydytojai. Ši būsena išsekina organizmo apsaugines jėgas, o imuninė sistema priversta dirbti viršvalandžius, tačiau neefektyviai.
Visceraliniai riebalai: nematomas priešas pilve
Ne visi riebalai yra vienodi. Pavojingiausi yra visceraliniai riebalai – tie, kurie kaupiasi giliai pilvo ertmėje ir apgaubia vidaus organus, tokius kaip kepenys, kasa ar žarnynas. Šie riebalai yra biologiškai agresyviausi.
Jie nuolat išskiria uždegiminius baltymus, vadinamus citokinais, kurie kenkia kraujagyslėms, didina atsparumą insulinui (kas veda į diabetą) ir trikdo imuninės sistemos reguliaciją. Susidaro užburtas ratas: kuo daugiau visceralinių riebalų, tuo stipresnis uždegimas, o kuo stipresnis uždegimas, tuo sunkiau organizmui su juo kovoti ir atsikratyti svorio.
Dvigubas smūgis imunitetui
Antsvoris tiesiogiai veikia ir mūsų gebėjimą apsiginti nuo infekcijų. Pirma, jis silpnina T limfocitus – imunines ląsteles, atsakingas už virusų ir kitų patogenų atpažinimą bei sunaikinimą. Dėl to organizmas tampa pažeidžiamesnis ir lėčiau sveiksta.
Antra, riebalinis audinys veikia kaip kempinė, “sugerianti“ vitaminą D. Nors žmogus gauna pakankamai šio vitamino su maistu ar saule, riebalai jį sulaiko ir neleidžia patekti į kraujotaką. Vitamino D trūkumas dar labiau slopina imuninės sistemos veiklą. Nusilpusios T ląstelės ir vitamino D stygius – tai dvigubas smūgis, paaiškinantis, kodėl antsvorio turintys žmonės dažniau serga ir patiria daugiau komplikacijų.
Leptino spąstai: kodėl jaučiamės alkani, net kai esame sotūs?
Riebalinis audinys gamina leptiną – hormoną, kuris smegenims siunčia sotumo signalą. Atrodytų, kuo daugiau riebalų, tuo daugiau leptino ir tuo mažesnis turėtų būti apetitas. Tačiau nutinka priešingai.
Kai leptino kiekis nuolat per didelis, smegenys tampa atsparios jo signalams – išsivysto atsparumas leptinui. Dėl to žmogus nuolat jaučia alkį, net jei jo organizmui energijos visiškai pakanka. Tai ne tik skatina persivalgyti, bet ir sutrikdo užkrūčio liaukos, kurioje bręsta imuninės ląstelės, veiklą.
Jei nuolat jaučiatės pavargę, dažnai sergate ir sunkiai sveikstate, priežastis gali būti ne prastas oras ar virusai. Tai gali būti signalas, kad jūsų kūne vyksta procesai, susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais. Pirmas žingsnis turėtų būti ne maisto papildų pirkimas, o atviras pokalbis su gydytoju apie tai, kas iš tiesų vyksta jūsų organizmo viduje.

