Tikslus skaičius, o ne spėlionės
Pamirškite saujas ar spėliones – mokslininkai įvardijo tikslų skaičių. Keturiolika graikinio riešuto puselių per dieną. Būtent tiek, pasak ilgalaikių tyrimų, pakanka, kad “blogojo“ (MTL) cholesterolio rodikliai kraujyje pradėtų keistis į gerąją pusę. Tai nėra drastiškas pokytis, tačiau jis pastebimas ir, kas svarbiausia, ilgalaikis.
Šis kiekis telpa į delną, prilygsta vienai užkandžio porcijai ir nereikalauja jokių pastangų. Tačiau už šio paprasto veiksmo slypi sudėtingi biologiniai mechanizmai, kurie nuosekliai dirba jūsų sveikatos labui.
Kova su cholesteroliu keliais frontais
Graikiniai riešutai cholesterolį veikia ne vienu, o keliais būdais vienu metu, taip sukurdami stiprų sinerginį poveikį.
Pirmiausia, juose gausu skaidulų. Virškinamajame trakte jos veikia tarsi kempinė, kuri prisijungia prie cholesterolio ir neleidžia jam patekti į kraują. Taip dalis cholesterolio yra pašalinama natūraliai.
Antra, išskirtinis riebalų profilis. Vietoj širdžiai žalingų sočiųjų riebalų, graikiniuose riešutuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega-3. Šios rūgštys padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą ir prisideda prie sveikesnio lipidų balanso.
“Savo pacientams dažnai patariu popietės sausainį pakeisti saujele riešutų“, – patirtimi dalijasi viena gydytoja. “Jau po mėnesio matome pokyčius kraujo tyrimuose. Ir tai ne vaistų, o paprasto mitybos pokyčio rezultatas.“
Netikėtas sąjungininkas – žarnyno mikroflora
Pastarųjų metų tyrimai atskleidė, kad graikinių riešutų nauda neapsiriboja vien jų maistine sudėtimi. Skaidulos ir polifenoliai, esantys riešutuose, yra puikus maistas gerosioms žarnyno bakterijoms.
Sveika žarnyno mikroflora atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant cholesterolio apykaitą organizme. Maitindamos naudingąsias bakterijas, riešutų skaidulos padeda optimizuoti procesą, kurio metu cholesterolis yra perdirbamas ir pašalinamas. Tai tarsi vidinė organizmo sistema, kurią galime sustiprinti tinkamu maistu.
Apsauga nuo “tyliosios“ žalos
Pats savaime cholesterolis nėra vienintelis priešas. Ypač pavojingas tampa oksiduotas MTL cholesterolis, kuris linkęs kauptis ant kraujagyslių sienelių ir formuoti aterosklerozines plokšteles.
Graikiniuose riešutuose esantys antioksidantai, pavyzdžiui, polifenoliai, padeda apsaugoti cholesterolį nuo oksidacijos. Jie veikia kaip vidinis skydas, mažinantis uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą – pagrindinius aterosklerozės rizikos veiksnius.
“Cholesterolis nėra tik skaičius tyrimų lape. Tai – nuolatinis procesas organizme. Riešutai veikia ne skaičių, o patį procesą“, – pabrėžia medikė.
Praktiniai patarimai: kaip įtraukti į mitybą?
Keturiolika riešutų puselių – tai kiekis, kurį lengva integruoti į kasdienę mitybą. Jums nereikia keisti savo įpročių iš esmės:
- Įberkite smulkintų riešutų į rytinę avižinę košę ar jogurtą.
- Pagardinkite jais salotas pietums ar vakarienei.
- Tiesiog suvalgykite juos kaip sveiką užkandį tarp valgymų.
Svarbu ir tinkamas laikymas. Kad riešutuose esantys vertingi riebalai neoksiduotųsi ir neapkarstų, laikykite juos sandariame inde šaldytuve (iki 6 mėnesių) arba šaldiklyje (iki metų).
Pradėti galite jau rytoj. Tai mažas, bet nuoseklus žingsnis, kuris ilgainiui gali atnešti apčiuopiamų rezultatų jūsų sveikatai.

