Kodėl nuolat renkamės netinkamus partnerius?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų santykiai, atrodo, kartojasi pagal tą patį scenarijų? Keičiasi veidai, vardai ir aplinkybės, tačiau jausmas išlieka tas pats: audringa pradžia, skausminga pabaiga ir nuolatinis nerimas tarp jų. Daugelis žmonių tai priskiria nesėkmei ar blogam skoniui, tačiau psichologai teigia, kad atsakymas slypi kur kas giliau – mūsų vaikystės patirtyse.

Vaikystės patirtys: kaip susiformuoja meilės “žemėlapis“

Mūsų smegenys labai anksti išmoksta, kas yra meilė. Šis supratimas formuojasi ne iš filmų ar knygų, o iš stebėjimo, kaip su mumis elgėsi artimiausi žmonės – tėvai ar globėjai. Jų elgesys sukuria tam tikrą “žemėlapį“, kuriuo vėliau nesąmoningai vadovaujamės ieškodami partnerio.

Jei vaikystėje patyrėme nenuoseklų rūpestį – kai dėmesys ir šiluma kaitaliojosi su atstumu ar šalčiu – išmokome, kad meilė yra nepastovi ir ją reikia nuolat “užsitarnauti“. Suaugus šis modelis niekur nedingsta. Jis tiesiog perkeliamas į romantiškus santykius, todėl mus ima traukti partneriai, kurie atkuria tą pažįstamą, nors ir skausmingą, dinamiką.

Psichologų praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai žmonės supranta, jog visi jų partneriai turi panašių bruožų, primenančių vieną iš tėvų. Protas pažįstamus jausmus, net ir neigiamus, priima kaip saugią teritoriją. Būtent todėl žmogus vėl ir vėl renkasi partnerį, kuris kelia nerimą, nes ši būsena jam asocijuojasi su artumu.

Kai nerimas painiojamas su meile

Nuolatinis galvojimas apie kitą žmogų, nekantrus laukimas žinutės, nežinomybė – daugelis šiuos jausmus palaiko aistros ar “chemijos“ ženklu. Tačiau mokslas rodo, kad tai dažniau yra suaktyvėjusios nervų sistemos ir streso reakcija. Stresas sustiprina dėmesį ir paverčia kitą žmogų itin reikšmingu, tačiau tai nebūtinai yra meilė.

Tikra, brandi meilė dažniausiai yra kur kas ramesnė. Ji suteikia saugumo, stabilumo ir lengvumo jausmą. Tačiau žmogui, pripratusiam prie emocinių “kalnelių“, tokia ramybė gali atrodyti nuobodi ar tuščia. Daugelis pripažįsta, kad susidūrę su stabiliu ir ramiu žmogumi, iš pradžių jautėsi sutrikę, manydami, jog “trūksta chemijos“, nors iš tiesų trūko tik įprasto nerimo.

Kaip atpažinti savo pasikartojantį modelį?

Pirmasis žingsnis pokyčių link – pastebėti ir įvardyti savo elgesio modelį. Svarbu ne analizuoti vieną nepavykusį ryšį, o pamatyti bendrą tendenciją. Užduokite sau kelis klausimus:

  • Ar jūsų partneriai dažnai būna emociškai nepasiekiami arba nenuspėjami?
  • Ar santykių pradžia visada būna itin intensyvi, o vėliau perauga į nusivylimą?
  • Ar nuolat jaučiate poreikį įrodyti savo vertę ar “nusipelnyti“ meilės?
  • Ar jus traukia žmonės, kuriuos reikia “gelbėti“ arba keisti?

Kai modelis yra atpažįstamas, jo galia sumažėja. Žmogus pradeda matyti galimybę rinktis ten, kur anksčiau matė tik neišvengiamą likimą.

Sąmoningas pasirinkimas: kelias į sveikesnius santykius

Sveikesnių santykių pasirinkimas iš pradžių gali atrodyti nepatogus ar net keistas. Ramybė vietoje dramos, stabilumas vietoje intensyvumo, partneris, kuris atrašo po valandos, o ne po kelių dienų – visa tai yra saugumo ženklai, kuriuos smegenys turi išmokti atpažinti kaip meilę.

Pokyčiai prasideda ne nuo partnerio keitimo, o nuo savęs supratimo. Svarbu išsiaiškinti, kodėl jus traukia būtent tokie žmonės ir kokias pamokas apie artumą išmokote vaikystėje. Kartais užtenka vos vieno pokalbio su psichologu, kad pasikartojantis scenarijus taptų aiškus.

Kai pasirinkimas iš automatinio virsta sąmoningu, atsiranda galimybė kurti kitokius, stabilesnius ir laimingesnius santykius. Jūs nesate sugadinti – jūsų smegenys tiesiog išmoko klaidingą meilės apibrėžimą. Geroji žinia ta, kad visada galima išmokti naują.

Turinys sukurtas su DI pagalba