Po audros – skaudžios pasekmės

Po neseniai praūžusios audros Mindaugas rado savo kiemą nuniokotą. Ilgametis sodo pasididžiavimas – senas ąžuolas – stovėjo perskeltu kamienu. Žaibas, trenkęs nuo pat viršūnės, paliko gilų randą iki pat šaknų, o nulaužtos šakos apgadino namo stogą ir sienos apšiltinimą.

“Šis ąžuolas čia augo penkiasdešimt metų. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad medis gali tapti tokios nelaimės priežastimi“, – pasakojo namo šeimininkas. Jo istorija – tai priminimas, kad ne visi medžiai yra vienodai saugūs auginti šalia namų. Specialistai išskiria penkias medžių rūšis, kurios dėl savo savybių tampa natūraliais žaibų traukos centrais.

Kodėl žaibas trenkia į medžius?

Žaibas yra galinga elektros iškrova, ieškanti trumpiausio ir lengviausio kelio pasiekti žemę. Aukštas, atokiau nuo kitų objektų augantis medis su drėgmės prisotinta mediena tampa idealiu laidininku. Kuo medis aukštesnis, kuo tankesnė jo laja ir kuo daugiau jame sulčių ar dervos, tuo didesnė tikimybė, kad audros metu jis “pasitiks“ žaibo smūgį.

Jei toks medis auga arti pastatų, žala gali būti milžiniška. Elektros iškrova gali persiduoti per šakas, šaknis ar net per orą, sukeldama gaisrą ar pažeisdama namo konstrukcijas.

Ąžuolas – klasikinis žaibo taikinys

Ąžuolai yra vieni iš dažniausiai žaibo nutrenkiamų medžių. Jų aukštis, platus ir tankus vainikas bei drėgna mediena sukuria puikias sąlygas elektros iškrovai. Kai žaibas smogia į kamieną, medienoje esanti drėgmė akimirksniu užverda ir virsta garais, tiesiog susprogdindama kamieną iš vidaus.

Lūžtančios masyvios šakos kelia pavojų stogams, automobiliams ir tvoroms. Taip pat išlieka didelė gaisro rizika, ypač jei aplinkui yra sausos žolės ar medinių statinių. Nors ąžuolas yra vertinamas medis, arboristai rekomenduoja jį sodinti saugiu atstumu – bent 15–20 metrų nuo pastatų.

Kiti pavojingi medžiai: nuo klevo iki pušies

Nors ąžuolas yra dažniausias pavyzdys, jis toli gražu ne vienintelis, keliantis riziką.

  • Klevai. Dideli, plačiomis lajomis pasižymintys klevai, ypač augantys pavieniui, taip pat yra patrauklūs žaibams. Mažesnės dekoratyvinės klevų rūšys kelia mažesnį pavojų.
  • Tuopos. Šie medžiai auga itin greitai, suformuodami aukštus kamienus. Jų mediena drėgna, todėl gerai praleidžia elektrą. Trenkus žaibui, tuopa gali lengvai užsidegti.
  • Pušys. Pušys kelia dvigubą grėsmę. Jos ne tik aukštos, bet ir labai dervingos. Derva veikia kaip degusis skystis – ji ne tik gerai praleidžia elektros iškrovą, bet ir lemia, kad medis dega daug intensyviau nei lapuočiai.

“Kai klientas klausia, kokį medį sodinti prie namo, pirmiausia klausiame apie atstumą, o ne rūšį“, – aiškina arboristas Justas. “Tačiau jei kalbame apie tuopas ar pušis arčiau nei dešimt metrų nuo sienos, visada rekomenduoju gerai pagalvoti.“

Beržas – mažesnė rizika, bet ne nulinė

Palyginti su ąžuolais ar pušimis, beržai laikomi saugesniais. Jų mediena nėra tokia dervinga, o žaibo smūgio pasekmės dažniausiai būna lengvesnės. Vis dėlto atviroje vietoje augantis senas, pavienis beržas taip pat gali pritraukti žaibą, ypač jei aplink nėra aukštesnių objektų.

Saugiausias sprendimas – sodinti beržus grupėmis, toliau nuo pastatų ir elektros linijų, bei reguliariai genėti senas ir pažeistas šakas.

Kaip įvertinti riziką savo kieme?

Specialistai pataria atlikti paprastą patikrinimą: ar jūsų kieme, arčiau nei dešimties metrų atstumu nuo namo, auga aukštas, vienišas medis? Jei atsakymas teigiamas, vertėtų pasikonsultuoti su arboristu, kuris įvertintų galimą pavojų audrų metu.

Planuojant sodinti naują medį, svarbu iš anksto parinkti tokią vietą, kuri būtų saugi ne tik dabar, bet ir po kelių dešimtmečių, kai medis pasieks savo maksimalų aukštį.