Stovite parduotuvėje prie aliejaus lentynos: du buteliai atrodo beveik vienodi, bet vienas kainuoja tris eurus, o kitas – devynis. Abu žali, abu su alyvuogių šakelės piešiniu. Kur slypi skirtumas? Atsakymas – vienoje eilutėje ant etiketės, kurią daugelis pirkėjų tiesiog praleidžia.
Ką reiškia “ypač tyras“?
Pirmas ir svarbiausias žymuo, kurio turėtumėte ieškoti, yra “ypač tyras“ arba “extra virgin“. Ši frazė reiškia, kad aliejus buvo išgautas mechaniniu būdu, taikant šaltąjį spaudimą, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių. Tai gryniausias ir maistingiausias alyvuogių aliejus.
“Ilgai pirkdavau paprastą alyvuogių aliejų ir galvodavau, koks čia skirtumas“, – pasakoja moteris iš Klaipėdos. – “Kol paragavau tikro “extra virgin“. Skonis visiškai kitoks – vaisiškas, šiek tiek kartus, su maloniu aitrumu gerklėje.“
Būtent tas aitrumas ir kartumas yra ne defektas, o kokybės ženklas. Jį sukelia polifenoliai – galingi antioksidantai, kurie padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir gali lėtinti ląstelių senėjimo procesus. Rafinuotame, chemiškai apdorotame aliejuje šių naudingų medžiagų beveik nelieka. Be to, ypač tyrame aliejuje gausu vitamino E ir oleino rūgšties, palaikančios širdies sveikatą.
Svarbiausias skaičius: ką rodo rūgštingumas?
Ant kai kurių kokybiško aliejaus butelių galite rasti nurodytą rūgštingumo lygį. Tai vienas patikimiausių kokybės rodiklių, parodantis laisvųjų riebalų rūgščių kiekį procentais. Paprastai tariant, kuo šis skaičius mažesnis, tuo sveikesnės ir šviežesnės buvo alyvuogės spaudimo metu.
Pagal standartus, ypač tyro alyvuogių aliejaus rūgštingumas negali viršyti 0,8 proc. Tačiau aukščiausios kokybės produktai dažnai siekia vos 0,3 proc. ar net mažiau.
“Anksčiau pamačiusi tą skaičių ant butelio nesuprasdavau, ką jis reiškia. Dabar tai pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį“, – teigia pirkėja.
Trys detalės, kurias privalote patikrinti
Be rūgštingumo ir “ypač tyro“ žymens, yra dar keli svarbūs aspektai, padėsiantys išsirinkti geriausią produktą.
- Derliaus data. Alyvuogių aliejus nėra vynas – jis su laiku negerėja. Geriausia rinktis kuo šviežesnį aliejų, todėl ieškokite derliaus nuėmimo arba išpilstymo datos. Kuo ji naujesnė, tuo daugiau skonio, aromato ir naudingųjų medžiagų bus išlikę.
- Sudedamosios dalys. Etiketėje turi būti aiškiai parašyta: “100 proc. alyvuogių aliejus“. Venkite produktų, pavadintų “alyvuogių aliejaus pagrindu“ ar nurodančių, kad tai mišinys su kitais augaliniais aliejais.
- Pakuotė. Šviesa ir karštis yra didžiausi kokybiško aliejaus priešai, nes ardo vertingus polifenolius. Todėl tikras “extra virgin“ aliejus visada bus supilstytas į tamsaus stiklo butelį arba metalinę skardinę. “Permatomas plastikinis butelis su gražia etikete – tai reklama, ne kokybė. Tikras aliejus saugomas nuo šviesos“, – aiškina mitybos specialistė.
Ar pigus alyvuogių aliejus yra prastas?
Pigiausi buteliai, ant kurių parašyta tiesiog “alyvuogių aliejus“ (be prierašo “ypač tyras“), dažniausiai yra rafinuoto aliejaus ir nedidelio kiekio tyro aliejaus mišinys. Rafinavimas – tai cheminis ir terminis apdorojimas, kurio metu aliejus praranda didžiąją dalį skonio, aromato ir maistinės vertės.
Toks aliejus nėra blogas – dėl neutralaus skonio ir aukštesnio atsparumo karščiui jis gali tikti kepimui. Tačiau salotoms, padažams ar tiesiog valgyti su duona jis neprilygsta ypač tyram aliejui nei skoniu, nei nauda sveikatai.
Kaip sakydavo močiutės: “Jei aliejus nekanda gerklės – jis ne tikras.“ Pasirodo, jos intuityviai kalbėjo apie polifenolius, kurie ir suteikia tą malonų aitrumą.
Turinys sukurtas su DI pagalba
